BNS paklausė verslo asociacijų vadovų, kokios pagalbos jie tikėtųsi, jei dėl koronaviruso verslas labiau nukentėtų.
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus:
„Valstybė labiausiai padėtų, jeigu institucijos atliktų tobulai savo pareigas, būtų efektyviai kovojama su virusu, turiu omenyje visų pirma sveikatos apsaugos sistemą. Jeigu bus patirta vienoje ar kitoje verslo šakoje reikšmingų nuostolių, tada galbūt ir bus prasmė kalbėti apie kažkokius mokestinius pakeitimus, palengvinimus, bet dabar, manau, dar ankstoka apie tai kalbėti“.
„Nerimo yra, tas natūralu, todėl, kad ekonomika yra seniai peržengusi valstybių ribas, ne tik Europoje, bet ir pasauliniu mastu. Kinija yra pagrindinis pasaulio gamintojas, „pasaulio fabrikas“. Su tuo susijusios įvairios grėsmės. Jeigu pradės trūkti prekių, trūkti sudedamųjų dalių net ir toms prekėms, kurios gaminamos ne Kinijoje, o kitose valstybėse, tai gali būti padaryta žala ekonomikai“.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis:
„Šiandien daugiau nuogąstavimas, kas būtų, jeigu būtų. Jau gavau ne vieną laišką iš mūsų pramonės įmonių vadovų, baiminamasi, kad jeigu bus viruso poveikis ir, tarkime, bus nutarta atšaukti tuos žmones, kurie dirba gamyboje, reikėtų sėdėti jiems namuose dėl karantino, tai, be abejonės, galime pajausti didžiulį poveikį ekonomikai ir ypač atskirų įmonių ekonomikai“.
„(Galėtų būti) kažkokie pataisymai dėl prastovų mokėjimų, kad įmonės mažiau jaustų, gal reikėtų mažinti tą mokamų pinigų kiekį ar – dabar tiktai improvizuoju – kalbėti apie tam tikras mokestines atostogas, jeigu tas poveikis būtų didesnis. Konkrečių priemonių dar nesame parengę“.
Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos vadovas Darius Lasionis:
„Jei virusas plėsis ne tik Azijoje, bet ir Europoje, sustos gamyba, tai reiškia, kad įmonės negalės pagaminti produktų ir tiekti, parduoti, o žmonės yra, jiems reikia mokėti atlyginimus, yra pastovūs kaštai, reikia mokėti už energiją ir dujas ir kitas paslaugas. Įmonės, negaudamos pajamų, gali susidurti su atsiskaitymo problemomis. Čia kitas klausimas, ar valstybė galėtų kažkaip pagelbėti, jei tai būtų didžiulė bėda toms įmonėms, kurios susidūrė su problema, susieta su koronavirusu.“
„Tai (galėtų būti) garantinis fondas kažkoks naudojamas, galbūt atidėjimas mokesčių prasme. Yra daug būdų. Įmonės moka atlyginimus, turi mokėti mokesčius valstybei, tai vienas iš būdų, kai neturi užsakymų, negauni pinigų iš užsakovo, nes negali parduoti prekių, bet žmonėms reikia kažkaip atsiskaityti, juos išlaikyti. Galbūt per atidėjimą mokesčių, gal dar kažkokios kitos lengvatos, gal subsidijos, yra daug būdų, daug kanalų, tarp savo narių dar to nesvarstėme, nes realiai apčiuopiamo poveikio nėra.“
Asociacijos „Investors' Forum“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė:
„Kol kas negavom jokių signalų iš savo įmonių, jos daugiau tarptautinės bendrovės, turbūt signalus turi kam siųsti be mūsų. Tai, kad valstybė galvoja, kaip pagelbėti atsiradus problemoms dėl viruso plitimo, gal ir gerai. Daugelis pasaulio valstybių, ir labiau išsivysčiusių negu Lietuva, galvoja apie tuos dalykus, kaip palengvinti verslo dalią, jeigu tai tęsis ilgiau ir sudarys tam tikrus trukdžius plėtrai ir investicijoms.“
„Manau, čia padėti su eksporto galimybėmis ar eksporto garantijų kokių daugiau. Sunku pasakyti, nesvarstėm kol kas, truputį atrodo per anksti, dar nejaučiame tokios didelės įtakos Lietuvoje. Nors kas daugiau susiję su Kinija, jau pajunta: trūksta detalių, tiekimo grandinė gali sustoti, ieško alternatyvių sprendimų. Gali būti, kad jie bus kažkiek brangesni. Čia Vyriausybės fantazijos reikalas ir galimybės.“
