Mūsų šalyje pirmą kartą sudarytas sergamumo kepenų ligomis žemėlapis, kuris parodė, kad daugiausia problemų turi didmiesčių gyventojai. Medikai primygtinai ragina žmones susirūpinti sveika mityba ir tikrintis, nes kepenų ligos – kaip reta klastingos ir puolančios iš pasalų.
Net jeigu nejaučiate jokio skausmo, nereiškia, kad esate sveiki. Medikai perspėja dėl vis labiau pacientus puolančių kepenų ligų. Dažniausios – kepenų cirozė ir nealkoholinė kepenų suriebėjimo liga. Mokslininkai pirmą kartą ištyrinėjo, ir kuriose Lietuvos vietose sergamumas šiomis ligomis didžiausias.
Kaip matyti žemėlapyje, daugiausia sergančiųjų – Klaipėdos, Panevėžio, Kauno, Šiaulių miestuose, Molėtų rajone. Čia iš tūkstančio gyventojų kepenų problemų turi net per 30 žmonių. Tiesa, specialistai tai aiškina paprastai – tiesiog didmiesčiuose yra geresnės galimybės išsitirti, tad žmonės dažniau užsuka į gydytojų kabinetus.
„Pirmos mintys pamačius – kad geresnė diagnostika ir žmonių dėmesingumas sau, profilaktinis patikrinimas“, – sako asociacijos prezidentė Rūta Petereit.
Visgi, kaip pastebi Lietuvos antsvorio ir nutukimo prevencijos asociacijos vadovė, dažniausiai pacientai nemalonią žinią išgirsta atėję tikrintis dėl visai kitų negalavimų.
„Dažniausiai mano praktikoje – atsitiktiniu patikros būdu, tiesiog randama suriebėjusios kepenys, kas daugelį šokiruoja“, – sako R. Petereit. Taip nutinka todėl, kad kepenų ligos yra vienos tyliausių ir klastingiausių. Kai kurie pacientai skundžiasi maudimu dešinėje kūno pusėje po šonkauliais, nuovargiu ar prasta savijauta, tačiau dažniausiai liga nepasireiškia skausmais.
„Kol liga nėra pažengusi, jokių simptomų nėra. Pagrindinis diagnostinis tyrimas yra biocheminiai kraujo rodikliai“, – sako onkologas Rimantas Baušys.
Beje, įprastai susirgus kepenų liga šis virškinimui būtiną tulžį gaminantis organas padidėja. Tačiau, jei žmogus turi antsvorio, nieko nepajunta. O kai pajaučia, dažnai būna per vėlu. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kasmet pasaulyje kepenų ligos pražudo du milijonus žmonių, ir skaičiai vis auga.
Lietuvoje kepenų cirozė ir nealkoholinė kepenų suriebėjimo liga aptinkama keliolikai tūkstančių pacientų. O suprastėjus kepenų veiklai, ilgainiui sutrinka ir kitos gyvybiškai svarbios organizmo funkcijos. Beje, viena iš šio organo ligų priežasčių gali būti hepatitas, tačiau nuodingas medžiagas nukenksminantis organas gali neatlaikyti ir mūsų pačių žalingų įpročių rr neapdairumo.
„Be abejo, alkoholis. Yra įrodyta, kad kasdienis 60 ml naudojimas vyrams ir 40 ml moterims neišvengiamai veda į kepenų cirozę. Tačiau kiti rizikos veiksniai – nutukimas, rūkymas, nesveika mityba – irgi nepadeda kepenims gyvent“, – sako R. Baušys.
„Subalansuota mityba. Tai reiškia, kad turi būti pakankamai baltymų, riebalų, angliavandenių procentais pagal kalorijas, amžių, lytį, aktyvumą. Ir mažiau cukrų“, – teigia R. Petereit.
Medikai ragina šių patarimų nepamiršti, nes jokių signalų, kad liga mažintų apsukas, nėra.
„Šitų susirgimų vis daugės. Jų daugėja visame pasaulis, net išsivysčiusiose šalyse, kaip JAV. (…) Vienintelis – tai rūpinimasis mūsų pačių sveikata ir bandyti gyventi sveikai. Galbūt kažkiek sumažins“, – teigia R. Baušys.
Gydytojai primena, kad normAliai kepenų veiklai, o ir bendrai savijautai, padės bent pusvalandis aktyvaus sporto kasdien, išsimiegojimas ir gebėjimas valdyti stresą.
