Moteris kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš Klaipėdos universitetinės ligoninės 100 tūkst. eurų neturtinės žalos. Ši byla buvo nagrinėjama Klaipėdos apygardos ir Lietuvos apeliaciniuose teismuose.
Abu teismai patvirtino, kad medikų kaltės dėl atliktos operacijos pagal surinktus įrodymus nėra įžvelgiama. Tiesa, prašymas dėl neturtinės žalos buvo patenkintas iš dalies. Tėvo netekusiai dukrai iš ligoninės priteista 10 tūkst. eurų.
Nustatyta, kad medikai neperspėjo paciento prieš operaciją dėl galimų rizikų. Esą taip buvo atimta teisė pasirinkti alternatyvų gydymo būdą. Būtent ši priežastis ir lėmė, kodėl dukrai buvo priteista 10 tūkst. eurų neturtinė žala.
Verdiktas po 5 metų
Oksanos tėvas į ligoninę pateko dar 2015 m. gruodžio 21 d. Jis atvyko į Klaipėdos universitetinę ligoninę su siuntimu planine tvarka dėl reumato gydymo. Vyras šioje ligoninėje buvo gydomas iki 2016 m. sausio 3-sios.
Gydymo metu, 2015 m. gruodžio 31 d., 9 val., jam buvo atliktas fibrokolonoskopijos tyrimas ir pažeista žarna. Dėl to pacientas 2016 m. sausio 3 d. mirė. Prieš atliekant šį tyrimą vyras patvirtino sutikimą kolonoskopijos atlikimui.
Tiesa, apie galimą kolonoskopijos tyrimo komplikaciją – perforaciją – pacientas informuotas nebuvo. Gydytojas, atlikęs fibrokolonoskopiją, atlikto tyrimo eigos nefiksavo ir įrašų apie tai ligos istorijoje nėra.
Tėvo netekusi dukra iš pradžių kreipėsi į ligoninę prašydama išaiškinti, ar jos tėvui tinkamai buvo suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos. Jai buvo paaiškinta, kad pacientui laiku ir tinkamai buvo taikomas gydymas, tačiau buvo neigiama, kad mirties priežastimi tapo komplikacija, atsiradusi dėl atliktos operacijos.
Tada moteris kreipėsi su pareiškimu dėl žalos nustatymo dydžio į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją. Ši nusprendė, kad žala nebuvo padaryta ir netenkino ieškovės prašymo priteisti 100 tūkst. eurų sumą.
Komisijos sprendimas grindžiamas tuo, kad medicininės paslaugos moters tėvui buvo teikiamos dedant maksimalias atidumo, rūpestingumo, dėmesingumo, atsargumo pastangas. Oksana su tokiu sprendimu nesutiko, todėl ir kreipėsi į teismą.
Gyveno JAV
Oksana teisme pasakojo, kad padarytos žalos dydis yra 100 tūkst. eurų, nes dėl netinkamų ligoninės medikų veiksmų, tai yra netinkamo gydymo, staiga mirė jos tėvas. Moteris, staiga mirus tėvui, patyrė ir iki šiol patiria didelį psichologinį sukrėtimą.
Ji tėvo hospitalizavimo metu gyveno kitoje šalyje – JAV, pablogėjus jo sveikatos būklei skubiai vyko iš JAV į Lietuvą, viso hospitalizavimo metu nuolat bendravo telefonu, aptarinėjo tėvo savijautą, sveikatos būklę, siūlomus tyrimus ir gydymą.
Dėl staigios tėvo mirties, nesant jam diagnozuoto jokio gyvybei pavojingo susirgimo, mirus nuo tyrimo metu atsiradusių komplikacijų, ieškovė patyrė šoką – stiprų dvasinį sukrėtimą, ji negali įveikti fizinio ir dvasinio skausmo, jos dvasiniai išgyvenimai buvo ir yra labai dideli, nes ji buvo labai artima su tėvais, o dabar jai tenka dar ir palaikyti vienišą likusią mamą.
Jai tenka dažnai važinėti iš JAV į Lietuva, lankytis pas psichologą, vartoti medikamentus nuo depresijos. Pateikdama tokius argumentus moteris siekė, kad būtų priteista jos prašoma neturtinė žala.
Teismo atstovai pabrėžė, kad medikų kaltę įžvelgia tame epizode, kur jie neatliko pareigos informuoti pacientą pažeidimą. Teismas nustatė, kad konkrečiu atveju, pacientui nebuvo suteikta visapusiška ir išsami informacija apie jam teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas, galimas alternatyvas, komplikacijas, todėl pacientas nežinojo apie gydymo, procedūros riziką bei negalėjo jos išvengti, atsisakydamas paslaugos.
Taigi, atsakomybė už pasirinkimo galimybės suvaržymą tenka gydymo įstaigai. Tokie ligoninės neteisėti veiksmai (paciento teisės į informaciją apie atliekamą kolonoskopijos tyrimą pažeidimas) iš dalies yra susiję priežastiniu ryšiu su pasekmėmis, tai yra paciento mirtimi.
