„Reikia pasitelkti medikus įvairiausiomis aplinkybėmis. (...) Tikrai toks svarstymas vyksta, yra diskutuojama ir su Valstybine darbo inspekcija, tikrai ieškoma sprendimų, kaip medikus pasitelkti“, – BNS antradienį Seime sakė ministras.
Anot jo, tokio sprendimo reikia, nes organizuojančioms gydymo įstaigoms kyla problemų pasitelkiant papildomo personalo.
„Tiesiog mes turim tokią decentralizuotą sistemą, kai skirtingi yra įstaigų steigėjai, yra skirtingi pavaldumai, nėra taip paprasta kiekvienu atveju susitarti. Ką mes girdime iš organizuojančių institucijų, kad visgi reikia tam tikrų privalomų sprendimų, kad tas pasitelkimas tiesiog suveiktų“, – komentavo A. Veryga.
Medikai: tai prieštarauja Darbo kodeksui
Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) valdybos pirmininkė Živilė Gudlevičienė BNS sakė, kad toks sprendimas prieštarauja Darbo kodeksui.
„Tu negali prievarta siųsti žmogaus į darbą. Niekas gi žmogaus neprivers eiti į darbą. Juo labiau – siųsti pavojingą darbą atlikti“, – komentavo medikė.
Vis dėlto ji teigė suprantanti tokio sprendimo būtinybę, tačiau pabrėžė, kad tuomet turi būti aiškiai įvardinta, kas bus suteikta už tokį darbą.
„Norisi matyti visą kontekstą, kas iš to, kas žadama, ar užtikrinami kompensaciniai mechanizmai. Norėtųsi aiškumo, kas bus už tai tam žmogui, kurį prievarta perkelsi į pavojingą darbo vietą“, – kalbėjo Ž. Gudlevičienė.
Remiantis Darbo kodekso nuostatomis, „pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas, papildomas darbo sutarties sąlygas, nustatytą darbo laiko režimo rūšį ar perkelti darbuotoją dirbti į kitą vietovę darbdavio iniciatyva galima tik su darbuotojo rašytiniu sutikimu“.
Remiantis Darbo kodekso nuostatomis, „pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas, papildomas darbo sutarties sąlygas, nustatytą darbo laiko režimo rūšį ar perkelti darbuotoją dirbti į kitą vietovę darbdavio iniciatyva galima tik su darbuotojo rašytiniu sutikimu“.
VDI: galima nustatyti pagal Civilinės saugos įstatymą
Savo ruožtu Valstybinė darbo inspekcija (VDI) atkreipia dėmesį, kad privalomas darbas medikams greičiausiai būtų nustatomas ne pagal Darbo kodeksą, o pagal Civilinės saugos įstatymą, kuriame yra „numatyti privalomi darbai, būtini ekstremaliajai situacijai likviduoti ir jos padariniams šalinti“.
„Atsižvelgiant į konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą, teisę į poilsį, pasitelkus asmenis pagal Civilinės saugos įstatymo reikalavimus privalomiems darbams atlikti, jiems turėtų būti užtikrinti minimalaus poilsio laiko, maksimalaus darbo laiko, darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo reikalavimai, taip pat mokamos atitinkamos kompensacijos už šį darbą“, – BNS komentavo VDI atstovė Jurgita Kažukauskaitė-Sarnickienė.
