Anot S. Vaikšnoro, anksčiau pagrindinės skyrybų priežastys buvo neištikimybė ar alkoholizmas. Tačiau globalizacija ir technologijų įsivyravimas gerokai pakoregavo situaciją ir dabar vis dažniau žmonės skiriasi tiesiog todėl, kad vienas kitam atsibodo.
„Dabar ta globalizacija, susvetimėjimas, nėra dvasingumo, žmonės vienas kitą užkniso, liaudiškai tariant. Visi tie kompiuteriai, telefonai, socialiniai tinklai irgi prie to prisideda“, – aiškina skyrybų centro vadovas.
„Meilė trunka trejus metus“, – sako jis, teigdamas, kad vėliau santykius palaiko bendri interesai, pagarba vienas kitam, kelionės, palaikymas sunkioje minutėje, tačiau šiomis dienomis viską užgožia technologijos, materializmas ir noras tik kūniškų malonumų.
S. Vaikšnoras: vis daugiau jaunų žmonių renkasi nesituokti
Skyrybų skaičius paskutiniu metu nei didėja, nei mažėja. Pasak civilinės metrikacijos skyriaus vedėjos Jolantos Kuzmienės, 2024 metais Vilniaus mieste buvo įregistruoti 1 586 santuokos nutraukimo atvejai, 2023 m. – 1 526.
Vis dėlto, skyrybų centro vadovo teigimu, skyrybų tendencija eina link mažėjimo, nes vis daugiau jaunų žmonių renkasi nesituokti, o tiesiog gyventi kartu.
„Jie nusiperka objektus, nekilnojamą turtą, verslą, tiesiog sudaro sutartis ir gyvena. Visa tai yra globalizacijos, dirbtinio intelekto produktas, prie to eina žmonija – tai yra savotiškas šeimos vertybių sunaikinimas.
Seniau skyrybos buvo didelis skandalas kaime, o dabar tai kaip vyno butelį parduotuvėje nusipirkti“, – sako S. Vaikšnoras.
Kriminalinė istorija: žmogžudystė dėl turtų
Neretai skyrybos būna apipintos įvairiais pykčiais ir nesutarimais, tačiau, pasak skyrybų centro vadovo, per trisdešimt darbo metų savo kabinete teko pamatyti ne tik buitinių nesutarimų, bet ir išgyventi kriminalinių situacijų.
„Kažkur prieš 12 metų atvažiavo pas mane vaikinas iš Klaipėdos, aš jo klausiau, kodėl jis čia, net į Vilnių atvažiavo. O jis sako, nes ten visi pažįsta, o žmona susirado meilužį, pabėgo ir paliko jam vaiką, dabar jis nori skirtis. Yra žemių, yra butas“, – prisimena S. Vaikšnoras.
Tuometinis jo klientas, pasak specialisto, norėjo, kad visas turtas liktų jam, nes žmona jį išdavė.
„Aš jam sakau, kad nelabai sąžininga, mes pabandyti galime, kad viskas jam liktų, bet jeigu žmona susigriebs, ji gali tai panaikinti. Jis mane tikino, kad ji tikrai nesužinos, ji su kitu ir nei jis jai įdomus, nei vaikas“, – pasakoja jis.
Pasak S. Vaikšnoro, galiausiai, teismas priėmė sprendimą – santuoką nutraukė ir vyrui priteisė viską, nes žmona teisme nedalyvavo.
Kaip pasakoja S. Vaikšnoras, istorija tuo nesibaigė. Po kurio laiko jis sulaukė policijos skambučio, o kiek vėliau paaiškėjo, kad tos žmonos meilužis kreipėsi į policiją, teigdamas, jog vyras nužudė savo žmoną. Iš pradžių policija nekreipė dėmesio, bet galiausiai meilužis surado užkastą moters lavoną.
„Tas vyrukas nužudė savo žmoną ir atvažiavo pas mane į Vilnių tvarkytis skyrybų dokumentų. Įsivaizduojat? Čia lyg siužetas Holivudo filmui“, – sako jis.
Susilaukė vaiko be vyro žinios, bet jam vis tiek priteistas vaiko išlaikymas
Skyrybų centro vadovo teigimu, pasitaikė ir visokių kuriozinių situacijų, viena jų, maždaug prieš 12–13 metų, kai moteris, jau turėjusi vaikų, susilauktų dirbtinio apvaisinimo būdu, nusprendė dar kartą pastoti.
Be vyro žinios ji nuvyko į Latviją ir ten atliko procedūrą, naudodama anksčiau partnerio duotą spermą. Po kurio laiko moteris kreipėsi į skyrybų centro vadovą, prašydama pagalbos.
Pasak S. Vaikšnoro, kai vyko teismas, vyras neslėpė šoko: „Palaukit, gerbiamieji, bet taigi be mano valios ir sutikimo gimė šitas vaikas.“
„Jis viską paaiškino, kaip čia taip išėjo. Būtumėte matę teisėjos išraišką, lyg būtų ateiviai nusileidę. Ji taip nustebo, pasimetė, sako: Gerai, einame išanalizuosime, pasitarsime, darau pertrauką“, – prisimena ekspertas.
Vis tik teismo sprendimas nebuvo vyro naudai. S. Vaikšnoro teigimu, moteriai už vaiką buvo priteistas išlaikymas ir nepaisant to, kad vyras tvirtino neturėjęs nieko bendra su nėštumu, turėjo mokėti alimentus.
Trumpiausios santuokos ir kultūrinė įvairovė
Kaip teigia S. Vaikšnoras, jo praktikoje pasitaikiusi trumpiausia santuoka – vos dvi savaitės. Per tą laiką sutuoktiniai spėjo stipriai susipykti ir po poros savaičių atvyko skirtis, o kadangi neturėjo bendro turto, skyrybos įvyko greitai ir be didelių išlaidų.
Atvejų, kai žmonės išsiskiria ir vėl susituokia, pasitaiko neretai. Pasak metrikacijos skyriaus vedėjos, per metus sutuokia apie 10 tokių porų, o kartais žmonės laimės ieško tuokdamiesi po 2 ar 3 kartą, o pasitaiko, kad būna ir 5-oji santuoka.
J. Kuzmienė pasakoja, kad jaunųjų amžius būna maždaug vienodas arba jaunikiai būna keliais metais vyresni už nuotakas. Vis dėlto pasitaiko ir didesnių amžiaus skirtumų, vienas didžiausių jos praktikoje – apie 20 metų skirtumas tarp jaunųjų.
„Vilnius – daugiakultūris ir atviras miestas, taigi registruojamos santuokos ir su užsienio valstybių piliečiais, pavyzdžiui, su Prancūzijos, Italijos, Ukrainos, Baltarusijos, Izraelio, Afrikos valstybių, JAV, Meksikos, Tailando, Kinijos ir kitų valstybių piliečiais.
Kalbant apie santuokas su užsienio valstybių piliečiais, įdomu matyti ir pajausti kultūrinę įvairovę. Pavyzdžiui, italai, portugalai svečiai būna labai temperamentingi, skiria jauniesiems daug ovacijų, juoko. Prancūzai jaunikiai dažniau pasiruošia sakyti priesaikas“, – pastebi J. Kuzmienė.
Skyrybų kainos: nuo 200 iki 50 tūkst. eurų
Skyrybų kaina priklauso nuo daugelio veiksnių: ar sutuoktiniai skiriasi taikiai, ar turi vaikų, turto, akcijų, nekilnojamojo turto.
Pasak S. Vaikšnoro, jei skiriamasi taikiai, kaina gali svyruoti nuo 200 iki 5 tūkst. eurų.
Tačiau jei vyksta karas dėl turto, skyrybos gali kainuoti nuo 800 iki 20 tūkst. eurų, o tam tikrais atvejais ir 50 tūkst. eurų.
„Jeigu byla eina iki aukščiausiojo teismo, yra daug turto, tai gali kainuoti ir 50 tūkst. eurų“, – aiškina ekspertas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
