Dar rudens pradžioje Klaipėdos miesto savivaldybė kreipėsi į aukščiausias šalies valdžios institucijas, kad šios padėtų suderinti penkis 50 milijonų litų vertės investicinius projektus su Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritoriniu padaliniu. Nuo to laiko du projektai iš mirties taško pajudėjo, tačiau dar trijų įgyvendintojai šokinėja kaip mergaitės per gumytę, bandydami įveikti vis naujas paveldosaugos kombinacijas.
Rugsėjo 9-ąją Kultūros ministerijos atstovų akivaizdoje priekaištus dėl stambių investicinių projektų vilkinimo Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vadovui Nagliui Puteikiui išreiškė savivaldybės administracijos atstovai, architektai, verslininkai. Po to jau du kartus į uostamiestį spręsti konflikto buvo atvykusi Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė, lankėsi ir pats kultūros ministras Remigijus Vilkaitis.
Per daugiau kaip pusantro mėnesio principingas paveldosaugininkas N. Puteikis pagaliau uždegė žalią šviesą Danės upės krantinių rekonstrukcijai bei jachtų ir mažųjų laivelių uostelio įrengimui bei geltoną šviesą - Klaipėdos piliavietės projektui. Pastarajam buvo išduotas projektavimo sąlygų sąvadas, leidžiantis pradėti techninio projekto rengimą, tačiau vis dar nepatvirtinta paveldosaugos programa.
Dar trys investiciniai projektai, susiję su kultūros įstaigų infrastruktūra, vis dar derinami. Po porą kartų per savaitę projektų vykdytojai dalyvauja diskusijose su paveldosaugininkais, šie savo ruožtu kiekvieną projektą derina su visuomenine komisija. O oficialūs prašymai ir atsakymai tarp Liepų gatvėje esančios savivaldybės ir Tomo gatvėje esančio KPD Klaipėdos teritorinio padalinio siuntinėjami paštu arba faksu.
Tris kartus koreguotas
Praėjusią savaitę KPD Klaipėdos teritoriniam padaliniui pateiktas dar vienas, jau trečią kartą iš esmės koreguotas architektūrinis Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus saugyklos pastato ir jo teritorijos variantas, apimantis du projektus: naujo Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus saugyklos pastato statybą ir teritorijos sutvarkymą (šis projektas įtrauktas į Valstybės investicijų ir į Muziejų modernizavimo programas) bei viešosios erdvės - aikštės (kiemo) Bažnyčių g. rekonstrukciją meno kūrinių eksponavimui bei visuomeniniams renginiams (planuotas pateikti "Inerreg IV A" programai).
Muziejaus direktorius Jonas Genys projekto derinimų eigos kol kas nekomentuoja. Šią savaitę jis tikisi sulaukti teigiamos paveldosaugininkų reakcijos.
Tačiau pasak Klaipėdos savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjos Godos Giedraitytės, šis projektas dabar jau gali būti atidėtas ilgam, nes sulaukta laiko, kai valstybė pradėjo mažinti muziejų modernizavimo programai skiriamas lėšas ir atideda paraiškų priėmimo terminus.
Nežinia, ko nori
Tuo metu buvusio Tabako fabriko rekonstrukcijos projektas, pasak G. Giedraitytės, laukti nebegali.
"Jau yra Ūkio ministerijos įsakymas gamybinio pastato Bangų g. 5A rekonstrukcijai, pritaikant jį kultūros, smulkaus ir vidutinio verslo reikmėms, skirti 9 mln. litų iš Europos Sąjungos fondų lėšų. Paraiška su tiksliais skaičiavimais turi būti pateikta iki naujųjų metų. Tad dabar jau reikia skelbti darbų pirkimų konkursus, tačiau su paveldosaugininkais nesuderintam projektui negalime gauti statybos leidimo. Derinimai vyksta nuo šių metų balandžio mėnesio", - sakė G. Giedraitytė.
Pasak jos, architektė Ramunė Staševičiūtė rekonstrukcijos projektą parengė pagal savivaldybės patvirtintą detalųjį planą, neviršydama numatyto šioje teritorijoje aukštingumo, tūrio bei užstatymo tankio.
"Pirminė KPD Klaipėdos teritorinio padalinio vadovo N. Puteikio pastaba buvo, jog pastatas per aukštas. Architektė jį sumažino. Paskutiniame šio projekto variante pastatas mažesnis 2000 kvadratinių metrų. Dabar jau paveldosaugininkai teigia, jog statinį reikia traukti toliau nuo Bangų gatvės link Jono kalnelio. Neaišku, ką turime daryti... Praėjusį ketvirtadienį gavome dar vieną raštą, kad projektas nederinamas, nes neatsižvelgta į paveldosauginę ekspertizę. Kas čia per pastaba? Mums atrodo, kad atsižvelgėme. Jeigu problema yra per didelis aukštingumas - tai turėtų būti aiškiai suformuluota, kiek aukštų nuimti", - nesusikalbėjimo detales pasakojo G. Giedraitytė.
Per didelis užstatymas
KPD Klaipėdos teritorinio padalinio vadovas Naglis Puteikis patikino, jog Tabako fabriko rekonstrukcijos projektas numato per didelį užstatymą.
"Šalia senojo Tabako fabriko pastato, arčiau Bangų gatvės, norima pastatyti antrą tokio pat dydžio statinį. Senamiestyje nauji tokio tūrio daiktai atsirasti negali", - aiškino paveldosaugininkas.
Pasak N. Puteikio, suprojektuotas naujas statinys užstotų ne tik vaizdą į senąjį tabako fabriko cechą, bet ir vaizdą į Jono kalnelį, gražią istorinę Bangų gatvės išklotinę.
"Mes siūlome reikalingus kvadratinius metrus išdėstyti mažesniuose priestatuose. Tikimės, kad pasieksime konsensusą su savivaldybe", - sakė N. Puteikis.
"Nuplaukiantys" milijonai
* Rugsėjo pradžioje centrinės valdžios institucijoms išsiuntinėtame Klaipėdos mero rašte akcentuojama: "Tuo metu, kai valstybė deda visas pastangas, kad paspartėtų ekonominis augimas, kuo greičiau būtų pradėtos naudoti ES lėšos, Klaipėdoje klostosi priešinga situacija... Klaipėdos miesto savivaldybei kelia nerimą šios tendencijos mastas - minėtų penkių projektų vertė yra per 50 mln. litų..."
* "Vakarų ekspresas" paprašė finansininkų paskaičiuoti, ko netenka miestas, negalėdamas "įdarbinti" minėtos sumos, įgyvendindamas minėtus projektus.
* Skaičiuota, kad 20 mln. litų iš šios sumos būtų skirta statybinėms medžiagoms, o 30 mln. - mokėti už darbą.
* Darant prielaidą, kad žmogus "į rankas" gauna 2000 Lt, būtų galima sukurti 8767 darbo vietas, kurių viena darbdaviui kainuotų 3421,54 Lt. O jei darbai būtų atliekami, tarkime, 24 mėnesius, šiam laikotarpiui būtų sukurta 365 darbo vietos.
* Tokiu atveju darbuotojai į valstybės biudžetą, "Sodros" taupyklę sumokėtų: 3,291 mln. litų gyventojų pajamų mokesčio (15 proc.), 1,373 mln. litų privalomo sveikatos draudimo (6 proc.), 686 tūkst. litų valstybinės socialinio draudimo įmokos (3 proc.)
* Darbdavys sumokėtų: 7 mln. litų valstybinės socialinio draudimo įmokos (30,98 proc.), 22 tūkst. litų į garantinį fondą (1 proc.).
* Iš viso neįplaukia 12,464 mln. litų mokesčių, žmonės neuždirba ir nevartoja už 17,535 mln. litų.
Jurga PETRONYTĖ
