Sunkiai, skausmingai judantis neįgalus šiaulietis verčiamas vėl sėsti į vilkiko kabiną. Būtent taip Jonas supranta neseniai jam iš naujo nustatytą nedarbingumo lygį. Kaip rašo savaitraštis „Šiauliai plius“, neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos neskuba reaguoti į neįgaliojo prašymą dar kartą peržiūrėti jam nustatytą neįgalumą.
Įkalintas savo bute
Trisdešimt metų vilkiko vairuotoju dirbęs 52-ejų metų šiaulietis Jonas Žičkus šiuo metu yra įkalintas savo bute. Dėl 8 centimetrus sutrumpėjusios kojos, stipriai deformuoto stuburo, nykstančių rankų ir kitų kūno dalių kaulų vyrui skausminga ne tik pereiti per kambarį, bet ilgiau išsėdėti toje pačioje pozicijoje ir net miegoti.
„Skausmas – amžinas palydovas. Mano miegas primena būdravimą“, – neslepia vyras.
Kelias valandas nepertraukiamo miego vyrui garantuoja tik leidžiami vaistai skausmui malšinti, kuriuos vyras jau seniai išmoko susileisti pats. Priežastys, kurios lėmė vyro ligas, jį gydantiems medikams iki šiol tebėra mįslė.
„Gal tarnystė povandeniniame laivyne, kur galėjau neišvengti radiacijos, gal nedėkingas vairuotojo darbas, kai tekdavo iškrauti nesuskaičiuojamas tonas krovinių“, – svarsto šiaulietis. Jonas ne iš tų, kuris linkęs skųstis savo padėtimi ar prašyti kitų pagalbos. O tam priežasčių yra.
Jonas: „Kojos ir rankos atauga?“
Šiaulietis iki praėjusių metų lapkričio turėjo nustatytą 30 procentų darbingumo lygį. Pasibaigus nedarbingumo galiojimo laikui. NDNT Šiaulių teritoriniame skyriuje vyro neįgalumas buvo dar kartą įvertintas. Tos pačios šiauliečio ligos buvo įvertintos kitaip. Pripažinta, kad vyro darbingumas jau siekia 50 procentų (kuo didesnis procentas, tuo žmogus darbingesnis).
„Tarsi kojos ir rankos vėl galėtų iš naujo ataugti“, – apie jo sveikatos vertintojų veiksmus atsiliepia neįgalus vyras.
Jono neįgalumo pensija siekia vos 80 eurų, norėdamas gauti kompensacijas už šildymą ar vandenį vyras būtų priverstas registruotis darbo biržoje, eiti dirbti fizinį darbą už socialinę paramą. Vyro skola už komunalinius patarnavimus kiekvieną mėnesį nenumaldomai auga. Jonas dar praėjusių metų gruodį raštu kreipėsi į NDNT, prašydamas iš naujo įvertinti jo sveikatos būklę ir peržiūrėti nustatytą nedarbingumo lygį. Iki praėjusio trečiadienio neįgalus vyras tebebuvo nežinioje – iš NDNT atsakymas dar nebuvo gautas.
Šeimos gydytojo tikslumas – lemtingas?
Darbingumo lygį NDNT nustato remdamasi asmenį gydančio gydytojo parengtu siuntimu ir prie jo pridėtais medicininiais dokumentais ir vadovaudamasi socialinės apsaugos ir darbo bei sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintais kriterijais. Kad jie ne visada yra teisingi žmonių atžvilgiu, rodo pastaruoju metu viena po kitos į viešumą išlendančios istorijos, kai sunkūs ligoniai yra verčiami dirbti. Tokius atvejus lemia minėti kriterijai.
Jono ligos kodo nėra Apribojimų vairuoti specialias transporto priemones sąraše. Tai reikštų, kad, formaliai žiūrint, Jonas ir toliau galėtų dirbti vilkiko vairuotoju. Net jei pats vyras nuspręstų paversti savo gyvenimą dar didesne kančia, kuris darbdavys geistų tokio darbuotojo?
Vertins iš naujo
NDNT atstovai nenorėjo komentuoti Jono situacijos. Pirmiausia reikalauta pasirūpinti Jono sutikimu skelbti jo duomenis apie savo sveikatą ir kitais formalumais. Tuo buvo pasirūpinta. Į labiausiai Joną kamuojantį klausimą NDNT atstovai taip ir nepajėgė atsakyti.
„NDNT nėra suteikti įgaliojimai vertinti, ar asmuo gali eiti konkrečias pareigas arba atlikti konkrečius darbus“, – NDNT atstovų veiksmus aiškino tarnybos Dokumentų valdymo skyriaus atstovė, elektroniniame laiške nenurodžiusi savo vardo ir pavardės.
Savaitraščiui „Šiauliai plius“ pradėjus domėtis neįgalaus Jono istorija, ėmė aiškėti, kad, vertinant Jono darbingumo lygį, nebuvo surinkti visi reikiami dokumentai apie jo sveikatą, o siuntimus pas reikiamus gydytojus suskubta išrašinėti tik šią savaitę.
„Jono Žičkaus prašymas dėl NDNT Šiaulių II teritorinio skyriaus priimto sprendimo peržiūrėjimo gautas 2014-12-29. Vadovaujantis nustatyta tvarka pakartotinis vertinimas, NDNT Sprendimų kontrolės skyriuje atliekamas per 30 kalendorinių dienų gavus visus darbingumo lygiui pakartotinai vertinti reikiamus dokumentus. Siekdamas objektyvaus vertinimo, Sprendimų kontrolės skyrius raštu kreipėsi į UAB „Lyros šeimos centras“ (į Jono šeimos gydytoją, – aut. past.) dėl papildomų medicininių dokumentų pateikimo. Gavus iš gydymo įstaigos papildomus medicininius dokumentus, pakartotinis asmens darbingumo lygis bus atliktas per 30 kalendorinių dienų“, – žada NDNT atstovė.
Pastangos mažinti neįgaliųjų skaičių
Neįgalius žmones vienijančios nevyriausybinės organizacijos jau seniai stebi, kaip neteisingai nustatomas neįgalumas.
„Tam, kam reikia, nenustato poreikių“, – pastebi Lietuvos žmonių su negalia sąjungos prezidentė Rasa Kavaliauskaitė. Jos nuomone, valstybė stengiasi, kad neįgaliųjų būtų kuo mažiau, kai kitose srityse beveik veltui mėtomi didžiuliai pinigai.
„Vienas iš pavyzdžių – profesinė neįgaliųjų reabilitacija. Ji kainuoja daug, o daugelis „reabilituotų“ neįgaliųjų mokymo metu gaudavę nemenkus pinigus taip ir lieka sėdėti ant pečiaus“, – apie niekais nueinančias valstybės lėšas užsimena R. Kavaliauskaitė.
