Ar bus tiriamos 14-osios Vyriausybės sudarymo aplinkybės ir konkrečiai premjero Gedimino Kirkilo užkulisinių derybų menas, rytiniame posėdyje nepaaiškėjo. Po ilgų ginčų ir svaidymusi ant įžeidimo ribos balansuojančiomis replikomis politikai sprendimą nukėlė į vakarinį posėdį.
Gandų dėl Seimo pirmininko Viktoro Muntiano, interpeliacijų ir nepasitikėjimų projektų įelektrintas parlamentas ketvirtadienį suklupo apsispręsdamas dėl sprendimo kurti laikinąją komisiją.
Reklama
Kilo nesusipratimas dėl procedūrų. Apsnūdę valdantieji nesumojo pasipriešinti, kai nutarimas buvo priiminėjamas pastraipsniui, todėl pirmam straipsniui pritarta bendru sutarimu. Tačiau atsitokėję valdantieji pasipriešino antrajam straipsniui, lemiančiam jau tik komisijos sudėtį. 49 balsais prieš ir 13 susilaikius buvo įveikti 55 komisijos sudarymai pritariančių Darbo partijos, partijos „Tvarka ir teisingumas“, Liberalų sąjūdžio ir Tėvynės sąjungos frakcijų atstovų balsai.
Šį kartą saviems kojos nekišo – nors ir buvo salėje, bet balsavime nedalyvavo ankstesniuose balsavimuose komisijos kūrimui pritarę trys valdančiųjų atstovai: pilietininkas Algimantas Matulevičius, socialliberalas Valerijus Simulikas bei socialdemokratas Zigmantas Balčytis.
Frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ inicijuota laikinoji komisija turėtų aiškintis, kurie fiziniai, juridiniai asmenys darė įtaką ar kaip kitaip savo sprendimais nulėmė 14-osios Vyriausybės sudarymą.
Seimo salėje kilo sujudimas. Premjerui G. Kirkilui prikaišiota, kad jis neturėtų dalyvauti balsavime, kuris lemia ar bus vykdomas tyrimas, kurio objektu jis yra. Petras Gražulis grasino, kad kreipsis į Etikos ir procedūrų komisiją.
Tuomet TS frakcijos vardu Jurgis Razma paprašė pertraukos iki kito posėdžio. „Nėra logikos“, - pastebėjo jis nesusipratimą, kai pirmam straipsniui pritarus pasipriešinama neesminiam.
Galvos skausmo dėl jo laukiančio pasiaiškinimo nestokojančiam V. Muntianui nesisekė suvaldyti posėdžio. Prie šoninių mikrofonų nuolat rikiavosi pirmininkavimu nepatenkinti parlamentarai, skundėsi, kad jis netiksliai formulavo klausimus, dėl kurių balsuojama.
Galiausiai nubalsuota, kad būtų daroma pertrauka iki vakarinio posėdžio.
Komisijos poreikio klausimas kilo, kai viešumoje buvo pagarsinta, jog dėl socialdemokrato G. Kirkilo kandidatūros į premjerus palaikymo užpernai pavasarį tartasi „darbiečio“ Jono Pinskaus namuose. Į šį susitikimą socialdemokratai atvyko lydimi dujų tarpininkės „Dujotekanos“ vadovo Rimando Stonio, kaip partijos finansinio garanto, bei Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Raimundas Lopata, kaip Prezidentūros atstovas.
Be to, kai kurie „darbiečiai“ pasakojo, jog tuomet G. Kirkilas prašė Darbo partijos frakcijos Seime nepalaikyti Z. Balčyčio kandidatūros į Vyriausybės vadovo postą, o vėliau paremti jį.
2006 metų pavasarį Seimas iš tiesų atmetė socialdemokratų teiktą kandidatą į premjerus Z. Balčytį, o po kiek laiko „darbiečių“ balsai leido į ministro pirmininko kėdę atsisėsti G. Kirkilui.
Laikinoji komisija taip pat turėtų aiškintis, kas lėmė, kad premjero patarėju buvo paskirtas Albinas Januška, kas ir dėl kokių priežasčių siekė atstatydinti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką Algimantą Matulevičių, kieno oficialūs ar neoficialūs sprendimai lėmė nacionalinio investuotojo sudėties pasirinkimą, ar jų įtaka nekelia grėsmės Lietuvos valstybės konstitucinei sandarai.
Vytenė Stašaitytė
