Kinija ir Rusija pirmauja koronaviruso propagandos kare ir tai, pasak specialistų, neturėtų stebinti. Autoritarinės šalys visada išnaudoja jautrius tarptautinės padėties momentus. Rusijos propagandinis maršas prasidėjo ne kur kitur, o nuo viruso kenčiančioje Italijoje.
Ji siuntė medikus, pagalbą, o kartu ir televizijos komandas, kad visa tai užfiksuotų. Imta kalbėti, kad šalia medikų ir žurnalistų su humanitariniu konvojumi plūstelėjo ir žvalgybos agentai. Žinoma, rusai visa tai neigė, o italai pripažino, kad pagalba gal ir naudinga, bet nėra tokia gyvybiškai būtina.
Bet svarbu buvo ne tai, svarbiausia rusams buvo parodyti, kad jie, o ne kitos šalys, svarbiausia, ne Europos Sąjunga ir NATO, suskubo į pagalbą Italijai. Tai buvo parodyta per visas Rusijos televizijas, transliuota visais tarptautiniais rusų medijos kanalais, įdarbinti „trolių“ fabrikai, kad apie tai rašytų atsiliepimus „Facebook“. Italas, kuris greta savo parduotuvės iškabino Rusijos vėliavą, akimirksniu tapo Rusijos televizijos žvaigždė, teigta, kad štai taip daugelis italų pasitinka rusus.
Tik vėliau paaiškėjo, kad šis italas savo sandėlyje laiko daugybę vėliavų ir kaskart atvykus partneriui iš kitos šalies, iškabina vis kitą. Rusijos propaganda triumfavo, kartu pasėdama abejonę ES ir NATO valstybių noru ir gebėjimais padėti Italijai. Daliai italų to užteko.
Kinai ėmėsi panašios taktikos, skirtumas tik tas, kad jie dar ir gamina taip šiuo metu visam pasauliui reikalingas priemones kovai su virusu. Iš Kinijos į JAV, Ispaniją, Italiją ir kita šalis keliauja tonos pagalbos, ją gabena ne kas kitas, o „Volga-Dnepr" karinių transportinių lėktuvų įmonė, kurioje – didžiuliai transportiniai „Antonov" lėktuvai po visą pasaulį išmėto geradarių pagalbą, o kartu ir žinią, kad, kai niekas jums nepadeda, tik mes.
Išnaudoja sunkų momentą
Politologas Nerijus Maliukevičius sako, kad Kinijos ir Rusijos propagandinės pastangos pandemijos metu neturėtų stebinti. Sunkiais laikais, kai emocijos yra įtemptos kaip styga, autoritarinės valstybės nepraleidžia progos tuo pasinaudoti.
„Manipuliatyvios strategijos pačios efektyviausios tada, kai yra įtampa ir spaudimas, o emocijos yra labai aštrios. Kontekstas agresyvioms propagandinėms strategijoms yra puikus. Šie režimai tuo naudojasi. Be viso to momentas svarbus ir todėl, kad Kinija ir Rusija vykdo ir dezinformacines atakas. Tarkime, Kinijos Užsienio reikalų ministerijos pareigūnas pradeda kalbėti esą virusą į Kiniją užvežė JAV, tai aliuzija į seną istoriją, kai plintant AIDS sovietai „išmetė“ istoriją, kad virusą sukūrė JAV karinėje laboratorijoje. Rusai tokias dezinformacines kampanijas vykdo taip pat aktyviai. Italijos kontekste buvo skelbiama, kad rusiškos pagalbos Lenkija neva nepraleidžia“, – sakė politologas.
Viena linija yra dezinformacinė, o kita – mėginimas pagerinti savo įvaizdį. Pristatyti save kaip gelbėtoją ir humanitarinės pagalbos teikėją. Čia taip pat priešinama savoji pozicija su Vakarų valstybių ir Europos Sąjungos tariamu neveiklumu.
„Viena linija yra Kinijos siunčiama pagalba. Kad ir kokia ji būtų, apie ją kalba Kinijos valstybinės naujienų agentūros, socialiniai tinklai. Jas pasigauna ir mūsų vieša erdvė. Lygiai taip pat yra su Rusija. Skalambyjama apie Rusijos pagalbą Italijai. Televizija transliuoja kadrus, kaip kariškiai dezinfekuoja Italijos gatves. Tai propagandinė patrauklumo strategija, bandymas įsiteikti Vakarų visuomenei“, – aiškino politikos mokslų specialistas.
Kalbantieji apie ES neveiklumą pirmiausia turėtų, pasak N. Maliukevičiaus atsisukti į savo valstybes. Tokių krizių valdymas yra kiekvienos valstybės prioritetas.
„Jei šiuo metu kalbame apie ES neveiklumą, tai pirmiausia turėtume kalbėti apie tai, kad pandemijos nesužiūrėjo visi Vakarų lyderiai ir vietinės institucijos. Tai – principinis momentas. Žinoma, gal reiktų kalbėti, kaip ES turėtų vykdyti savo pagalbą dabar. Pilna kritikos šiuo atveju, bet reikia pasakyti, kad ES, kaip darinys, kuris turi greitai reaguoti, neprilygs autoritariniams režimams, kurie gali mobilizuoti resursus, kurių vėliau prireiks tiems patiems rusams, ir permesti į kitą šalį“, – kalbėjo N. Maliukevičius.
Anot jo, situacija yra tokia, kad šie autoritariniai režimai turi tikslą, jis yra įvaizdžio gerinimo klausimas Vakaruose. Tai išmetama į viešumą supriešinant su mūsų vidinėmis problemomis.
Tai tradicinis Kremliaus strategijos pagrindas, kai siekiama išnaudoti skaudžius politikos, istorijos momentus. „Metas tokioms strategijoms palankus, nes visuomenes valdo emocijos, visi yra pikti ir ieško atpirkimo ožių. Ir jiems pasiūloma to ožio ieškoti ES. Tuo ta strategija ir paremta“, – kalbėjo politologas.
Anot jo, tai ne ilgalaikiai, bet trumpalaikiai tikslai. „Matysis daug vidinių iššūkių tiems patiems režimams. Nes pandemija ir krintančios naftos kainos Rusijoje greit pasimatys. <..> Siūlyčiau stebėti, kaip toliau ši krizė vystysis mūsų kaimynystėje, Rusijoje ir Baltarusijoje. Jie manipuliuoja informacija ir savo vidaus auditorijoms. Jų laukia nemenki iššūkiai“, – svarstė specialistas.
Vyksta pokyčiai
Politologė Margarita Šešelgytė sako, kad Rusija ir Kinija yra autoritarinės valstybės, kurios išnaudoja propagandą tam, kad sulauktų didesnio palankumo sau. Tai, pasak specialistės, dar vienas būdas sustiprinti savo minkštąsias galias ir pasirodyti „pūkuotomis“.
„Ši krizė yra puiki galimybė rodyti save. Kinija ir Rusija kraunasi politinį kapitalą. Tarkime, Kinija naudojasi tuo, kad turi patirties ir yra vėlesnėje pandemijos fazėje. Taip pat turi priemonių. Išnaudoja progą papasakoti tokią istoriją, kokią nori. Tiesa, daugelis pamiršta, kad virusas ir atėjo iš Kinijos. Ir klausimas ar ne dėl to atėjo, kad kinai tvarkėsi ne itin gerai. Visgi, dabar Kinija išnaudoja savo galias. Bandoma įrodyti, kad režimas, autoritarizmas nėra taip blogai, nes krizių atvejais susitvarko greičiau ir efektyviau“, – svarstė politologė.
Rusija taip pat naudojasi momentu, nors visi mato, kad pati Rusija silpsta, šalies viduje pilna iššūkių, o krizė neaplenks ir jų.
„Rusijos vadovai bando didinti švelniąją galią, siunčia lėktuvus į Italiją. Tiesa, tiek Kinijos, tiek Rusijos pagalba turi skylių. Kinai kaukes ir kitus daiktus parduoda, o kai gabena, vaizduoja, kad tai pagalba. Bėda ta, kad dalis jos dar yra ir nekokybiška. Vyksta pokyčiai, didžiosios galios arba tos, kurios nori taip vadintis, bando pagriebti kuo daugiau galios“, – sakė M. Šešelgytė.
Anot jos, jau kuris laikas formuojasi du blokai: demokratinių ir nedemokratinių valstybių, aplink kurias buriasi tam tikras pažiūras, politines ideologijas propaguojančios šalys. Ši krizė tai tik dar labiau pagilins.
„ES ar JAV lyderystės stinga, dabar yra tarpinis etapas, bet nemanau, kad tendencijos pasikeis. Tai tik dar vienas žingsnis link demokratinių-autoritarinių blokų atsitraukimo vieniems nuo kitų“, – įsitikinusi politologė.
