Laidoje nuskambėję jaunuolio Adrijaus žodžiai, kad yra prieš žudymo meną, todėl nenori tarnauti kariuomenėje ir tai, kad nemato ką ginti, nes vaikai mokyklose kalba angliškai, dainuoja angliškai, tarmės išnykusios, o valdžia dėl to nieko nedaro, sukėlė diskusijų ir pasipiktinimo audrų viešojoje erdvėje.
Vieniems keliant klausimus, kam išvis tokį pašnekovą kviesti tokiu geopolitiškai sudėtingu metu, primenant, kad Adrijus kandidatavo į Seimą su Taikos koalicija, laidos autorė Rūta Mikelkevičiūtė žiniasklaidai pateiktame komentare teigė, kad dabar kaip tik yra pats metas kalbėti apie tai, kas dažnai nutylima.
Norinčiųjų tarnauti – perteklius, todėl tokių pasisakymų nesureikšmina
Lietuvos kariuomenės majoras Gintautas Ciunis Žinių radijui tvirtino, kad žmonės gyvena skirtinguose burbuluose, todėl šis laidoje išsakytas jaunuolio požiūris galėjo sukelti įvairių emocijų, tačiau kariuomenė viso šio kilusio ažiotažo nesureikšmina.
G. Ciunis tvirtino, kad kol kas tikrai netrūksta norinčių tarnauti kariuomenė. Jo tvirtinimu, jų yra netgi perteklinai daug.
„Kalbant apie nuolatinę pradinę privalomąją karo tarnybą, perteklius lyginant su tuo, ką mes galim dabar priimti. Ir kai kalbame apie visuotinį šaukimą, tai ne tiek kalbame, kad kiek mes visus dabar čia kviesim, bet kiek sudarysim sąlygas visiems norintiems ateiti“, – teigė pašnekovas.
Kalbėdamas apie jaunuolio Adrijaus pasisakymus laidoje, G. Ciunis tvirtino, kad dažnai jauni žmonės yra maištingi arba nepagalvoja, ką sako.
„Tėvynė yra labai paprasti ir proziški dalykai ir čia nereikia kalbėti apie tokius labai tarpusavyje nesusijusius emocionalius taškus, kaip Tėvynė yra lietuviškai kalbantys tarmiškai suvalkiečiai, dzūkai ir miškai. Ne, tai daug paprasčiau. Tavo brolis, mano sesuo, tavo žmona, tavo kaimynas, tėvai, vaikai, labai paprasčiausi dalykai.
Tavo nuosavas namas, butas, sąskaita banke, mašina, viskas yra tėvynė. Tavo nuosava Tėvynė, tavo gyvenimas, tavo nuosavybės. Tai čia yra dalykai, kuriuos kiekvienas gina dantimis ir nagais. Tai čia labai paprasti dalykai. Labai kartais per toli ieškome tos Tėvynės sąvokos“, – tvirtino jis.
Tvirtina, kad tarnavęs kariuomenėje žmogus tampa 1000 kartų mažiau pažeidžiamas
Lietuvos kariuomenės majoras tikino, kad nėra paslapties, jog tikrai yra vengiančių ir simuliuojančių jaunuolių, pašauktų į kariuomenę.
„Ten būna netgi įvairiausių bandymų sužaisti su kitokiom teisinėm aplinkybėm, kuriom esant žmogus gali būti atleistas arba jam gali būti atidėta tarnyba. Jeigu vieną kartą atidedi tarnybą, žiūrėk, jau kitą kartą sueina tau 26 metai ir viskas, nebėra tos tarnybos“, – kalbėjo pašnekovas.
Beje, G. Ciunis tvirtino, kad iš jaunimo organizacijų atstovų yra girdėjęs, kad jiems kariuomenė atrodo kaip pikta mama, kuri liepia laikytis labai griežtų taisyklių ir nepalieka laisvės saviraiškai.
„Šitą suprantame, suprantame, kad niekas nenori būti mažu krumplieračiuku dideliam mechanizme. Stengiamės reaguoti ir mes sakome, kad kiekvienas kariuomenėje dabar gali išreikšti save. Kiekvienas gali būti tuo herojumi, kuris reikalui esant, taip, jis griebsis ginklo. Irgi ne irgi ne paslaptis, tiesa, mes apie tai“, – tikino G. Ciunis.
Jis pridūrė, kad tai yra invesiticija į save ir tarnavimas kariuomenėje yra viena pagrindinių saviraiškos formų.
„Devyni mėnesiai karo mokslo. Tai reiškiasi, žmogus turbūt daugiau gyvenime tokios galimybės neturės <...>. Tai reiškiasi, kad Lietuvos gatvėmis vaikšto dar vienas gerai parengtas karys po tų devynių mėnesių. Civilis, va tiesiog žmogus, va kaip jūs, pavyzdžiui, ateina gatvėje kur nors ir viskas. Jis yra parengtas karys, kas yra iš karto žinutė ir mūsų priešams, kad mūsų daugėja, reiškia, tų karių daugėja.
Taip pat čia yra ir asset'as (liet. turtas, išteklius), tas išteklius valstybei. Ir kitas dalykas, nu, žiūrėkim kaip norim, bet jeigu mes devynis mėnesius patarnaujame, kas benutiktų, mūsų asmeninis atsparumas kaip žmogaus yra šviesmečiais didesnis negu toks, kas buvo iki tarnybos, nes mokosi žmonės daugybę dalykų, kurių galbūt gyvenime daugiau niekada nepauostys, išeis, darys verslus, viskas bus OK. Bet reikalo esant, kai dings visi pasaulio paslaugų teikėjai dienai, dviem, trim, savaitei ir panašiai, jis bus 1000 kartų mažiau pažeidžiamas, nes tarnavo kariuomenėej ir išmoko daug gerų dalykų. Tai va, čia yra ta asmeninė laisvė“, – tvirtino G. Ciunis.
Tvirtina, kad išsakyti savo nuomonę gali visi iki kol tai nėra melas
G. Ciunis taip pat teigė, kad pernai penki, šiemet kol kas tik du žmonės prašė atšaukti tarnybą dėl religinių pacifistinių įsitikinimų. Lietuvos kariuomenės majoras teigė, kad tai rodo, jog tokių žmonių nėra daug ir tai nėra problema.
Pašnekovas, vertinęs pasipiktinimo audrą po jaunuolio Adrijaus pasisakymų teigė, kad Lietuva – laisva valstybė, todėl visi gali reikšti savo nuomonę. Taip pat G. Ciunis akcentavo, jog melas nėra nuomonė.
„Neprasilenkiant su sveika žmogiška nuovoka, išsakyti savo nuomonę yra turbūt laisvos valstybės požymis. Dabar tą tą nuomonę kvestionuoti irgi yra laisvos valstybės požymis. Teisingai?
O kol tai nepavirsta melu, tarnavimu priešiškai valstybei, atviru veikimu prieš savo valstybę, dezinformacija ir panašiai, kas yra turbūt jau gal net ir kriminalizuojama, nu gal dar nėra, bet tikrai tai yra dalykai, už kuriuos jau galima traukti atsakomybėn, bet šiaip tai yra tam tikros laisvės, laisvos valstybės požymis. Kariuomenė tam ir yra, kad šitą laisvę laikytų ir saugotų“, – savo nuomone dalijosi G. Ciunis.
Jis pridūrė, kad Lietuvos kariuomenė stebi priešišką erdvę, tačiau kol kas niekas negali atmesti ar patvirtinti fakto, kad tokiais pasisakymais Lietuvoje gali pasinaudoti priešiškos valstybės.
Majoras: „Karys negali būti mielas, pūkuotas kačiukas ir sakyti miau“
Adrijus LNK laidoje sakė, kad kariuomenėje yra mokoma žudymo meno. G. Ciunis Žinių radijui akcentavo, jog kariuomenė yra apie karo mokslą ir kovingumą, ne apie žudymą.
„Ir karo mokslas yra visas komplektas priemonių, kurio paskirtis yra valstybės ginkluota gynyba. Ir valstybės ginkluota gynyba, taip, gale dienos mes kalbam apie priešo neutralizavimą ir tikrai taip, kariuomenė nėra apie rikiuotes, apie paradus ir apie kariuomenės visuomenės šventes, nes jos yra, taip, jos yra mūsų priemonė eiti į visuomenę, bet galų gale karys yra tas žmogus, kuriuo tu gali pagąsdinti kitą. Tu juo gali pagąsdinti priešą. Tu ju gali pagąsdinti tą, kas nori kesintis ir ateiti į tavo valstybę. Jie turi bijoti. Tai reiškiasi, tas karys negali būti mielas, pūkuotas kačiukas ir sakyti miau“, – tvirtino pašnekovas.
Kariuomenės majoras teigė, kad nužudymas ir nukovimas yra du skirtingi dalykai.
„Nužudyti, tai reiškiasi, va, išeinu į gatvę su pistoletu ir pradedu šaudyti į visas puses. Mūšio lauke nukauti tra kitas dalykas, teisingai? Visiškai kitas dalykas, nieko bendro neturintis su žudymu. Ne per seniausiai turėjo policija istoriją ir labai dažnai žiniaslaidoje buvo vartojamas žodis: „Policininkas nužudė peiliu puolusią moterį.“ Jis nenužudė, jis nukovė. Ir pati policija vartojo sąvoką nukovė. Ir tai yra labai svarbūs skirtumai, skiriantys kriminalinį nusikaltimą ir pareigą pagal priesaiką, kurią davei savo valstybei“, – sakė G. Ciunis.
Jis pridūrė, kad pirmomis dienomis šauktiniai mokosi suprasti, kas yra kariuomenė, kas yra uniforma, kaip paklojama lova, tvarka, asmeninė higiena. Pirmą arba antrą dieną šauktiniai į rankas gauna ginklą ir tada mokosi karo mokslo, karinių disciplinų, taktikos, manevravimo.
„Mokosi topografijos, mokosi medicinos. Fizinis pasirengimas, aišku, labai svarbu, kadangi šarvinė liemenė sveria ir tada, Dieve, daugybė kitų dalykų, kur yra tos karinės disciplinos ir tada įvairios pilietinės disciplinos. Tai yra pilietinis ugdymas, istorija, eina į filmus, sporto varžybas ir susipažįsta su valstybe, jos šaknimis ir motyvacija, kas čia yra, vardan ko mes čia 1000 metų jau ginamės nuo visokiausių priešų ir sėkmingai ginsimės toliau“, – vardijo pašnekovas.
Visą Žinių radijo laidą „Aktualusis interviu“ su Lietuvos kariuomenės majoru Gintautu Ciuniu žiūrėkite čia:
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Tai jai visos ginybai, tai vadinasi, nera puolanciuju.
O jai kas ir pultu, tai gal ginsites su plunksnom uzkutendami priesa?
Nes sakot, kad gi ir ne zudymo mokot.
Graziai maskuojat zudymo mena, po grziais zodeliais.
