Vyriausybės programos įgyvendinimo veiksmų plano projekte vienas iš prioritetų yra Vokietijos brigados priėmimas ir bendradarbiavimo su kitais sąjungininkais stiprinimas.
Pirmiausia, Vyriausybė numato iki 2027 m. pabaigos „parengti ir pasirašyti reikiamus tarptautinius susitarimus dėl priimančiosios šalies paramos teikimo Vokietijos brigadai Lietuvos Respublikoje ir laiku įgyvendinti Vokietijos brigados dislokavimui pasirengti skirtą veiksmų planą“. Primename, kad iki 2027 m. pabaigos Vokietijos brigada turi pasiekti pilną operacinį pajėgumą, t. y. būti pajėgi kovoti.
Vyriausybė taip pat numato išvystyti Rūdininkų poligono (Šalčininkų r.) mokymų ir karinio miestelio infrastruktūrą. Taip pat apgyvendinimą Ruklos kariniame miestelyje (Jonavos r.), kur galėtų apsigyventi 1000 karių.
Valdžia planuoja parengti ir būtinąją mokymų infrastruktūrą Gaižiūnų poligone, Jonavos r.
Be kita ko, numatoma išvystyti 50 naujų karinių objektų Ukmergėje ir Zapalskiuose, Šiaulių r. Zapalskių pavadinimas jau anksčiau buvo siejamas su gynyba – sovietmečiu čia veikė branduolinių galvučių saugykla, nuo jos buvo nutiestas kelias iki karinio Zoknių oro uosto.
Nacionalinės divizijos kūrimas
Nemažai darbų reikės padaryti kuriant nacionalinę diviziją, kurią Lietuva įsipareigojo suformuoti iki 2030 m. Tam reikia papildomų 12–13 mln. eurų, todėl sausį Valstybės gynimo taryba (VGT) sutarė 2026–2030 metų laikotarpiu kasmet šalies gynybai skirti 5–6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP).
Divizija kuriama jau egzistuojančių Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų („Geležinio Vilko“ brigada, „Žemaitijos“ brigada ir rezervinė brigada „Aukštaitija“) bei juos remiančių vienetų (priskiriamų iš Karinių oro pajėgų, Specialiųjų operacijų pajėgų, Logistikos valdybos ir kt.) pagrindu.
Planuojama, kad diviziją sudarys apie 20 tūkst. karių iš profesinės karo tarnybos, nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos ir aktyviojo rezervo.
Veiksmų plano projekte Vyriausybė numato įsteigti naujus divizijos karinius vienetus, sukomplektuoti ir parengti personalą. Taip pat įsigyti tankus, pėstininkų kovos mašinas, salvines reaktyvines sistemas, haubicas, trumpo ir vidutinio nuotolių oro gynybos sistemas, prieštankines sistemas, šarvuotus visureigius, inžinerines priemones, bepiločius orlaivius, kovinius dronus ir karinę techniką ir įrangą.
Dar vienas darbas – vystyti divizijos štabą, Žemaitijos ir Aukštaitijos brigadų štabus, karinio miestelio statiniai, Artilerijos ir Oro gynybos pulką, Inžinerijos pulką, divizijos paramos vienetus ir kt.
Taip pat sukaupti riboto naudojimo karines atsargas, skirtas divizijos koviniam pajėgumui.
„Šioje plano įgyvendinimo priemonėje kalbama apie amuniciją, tam tikros ekipuotės dalis (šalmai, šarvinės liemenės), atsargines ginklų detales, kontrmobilumo priemones, individualios cheminės, bakteriologinės, radiologinės apsaugos priemones“, – vardija Krašto aspaugos ministerija (KAM).
Didins aktyvųjį rezervą, sieks pritraukti karius
Valdžia teigia skirsianti dėmesį ir kitiems kariuomenėms pajėgumams. Kaip nurodė KAM, Karinėse oro pajėgose toliau bus vystoma ir modernizuojama Karinių oro pajėgų Aviacijos bazė Šiauliuose, įsigyjant oro uosto aptarnavimo transportą ir įrangą, kuriant priėmimo bei aptarnavimo infrastruktūrą.
Taip pat bus plėtojama oro erdvės stebėjimo sistema, įsigyjama ryšių įranga, pereita prie amerikietiškų sraigtasparnių „UH-60M Black Hawk“ platformos. Be to, planuojama modernizuoti paieškos ir gelbėjimo darbus vykdančius sraigtasparnius „Dauphin“, transporto orlaivius C-27J „Spartan“ ar spręsti dėl naujų transportinių orlaivių įsigijimo.
Karinės jūrų pajėgos įsigys ryšių įrangos, oro, antvandeninio ir povandeninio stebėjimo sensorius, jūrinio minavimo sistemas, naujas daugiafunkcinių laivų platformas.
O logistikos programa, anot KAM, numato aprūpinti Lietuvos kariuomenę įvairaus tipo logistikos transportu ir įranga.
Vyriausybė taip pat planuoja iki 2028 m. rudens padidinti aktyviojo personalo rezervo karių skaičių iki 42 tūkst. karių. KAM duomenimis, 2024 m. aktyvųjį rezervą sudarė 30 270 karių.
Kalbant apie esamus ir būsimus karius, valdžia planuoja „pagerinti karių pritraukimo ir išlaikymo krašto apsaugos sistemoje sąlygas, tobulinant teisinį reguliavimą karių tarnybos sąlygų gerinimo, motyvacijos priemonių, socialinių garantijų plėtros srityse“. Ar tai reiškia, kad kariai gaus didesnį atlyginimą, papildomas naudas?
Į šį klausimą KAM atsakė taip: „Atkreipiame dėmesį, kad Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane numatyta bendro pobūdžio formuluotė dėl karių tarnybos sąlygų gerinimo bei motyvacijos priemonių taikymo. Norėdami užtikrinti karių gerovę siekiame identifikuoti motyvacinį paketą, kuriame būtų numatytos finansinės ir nefinansinės priemonės, padėsiančios pritraukti daugiau karių į krašto apsaugos sistemą, juos išlaikyti ir motyvuoti.“
Ministerija šiemet tikisi peržiūrėti priedų sistemą, taip pat Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo dalį, reglamentuojančią priedų skyrimą už specifines tarnybos sąlygas bei ypatingai didelės psichologinės ištvermės reikalaujančias užduotis.
Visuomenės pasipriešinimas: daugiau šaulių, visuotinės pratybos
Politikai dažnai kalba apie visuomenės atsparumą grėsmėms, tačiau kaip planuoja jį didinti?
Plane Vyriausybė yra įrašiusi tikslą padidinti jaunųjų ir suaugusių šaulių skaičių, kad 2028 m. joje būtų 18 tūkst. narių. 2024 m. Šaulių sąjungą sudarė 16 tūkst. narių.
Be to, numatoma „integruoti Lietuvos šaulių sąjungą į valstybės gyvybiškai svarbių funkcijų įgyvendinimą“. KAM plačiau paaiškino, ką tai reiškia.
„Šauliai yra valstybės gynybos dalis, todėl turi užduočių ir gynybos planuose. Įgyvendinant valstybei gyvybiškai svarbias užduotis, Lietuvos šaulių sąjungai keliama ambicija prisidėti užtikrinant Lietuvos piliečių įsitraukimą ruošiantis valstybės ginkluotai gynybai ir pilietiniam pasipriešinimui“, – rašo ministerija.
Nors šauliai nėra kariuomenės dalis, gynybos planuose itin svarbūs koviniai šaulių būriai ir kiti specializuot vienetai – jie karo atveju prisidėtų prie ginkluotos valstybės gynybos.
Taip pat Šaulių sąjunga užtikrintų komendantinių šaulių vienetų formavimą ir jų pasirengimą ginkluotai gynybai, koordinuotų neginkluotą pilietinį pasipriešinimą, įtraukiant įvairias visuomenės grupes – nuo moksleivių iki suaugusiųjų.
Plačiajai visuomenei valdžia planuoja daugiau mokymų. Pavyzdžiui, kartą per metus rengti nacionalinio lygmens mobilizacines pratybas, įtraukiant valstybės ir savivaldybių institucijas, Lietuvos kariuomenę, nevyriausybines organizacijas, visuomenės ir privataus sektoriaus atstovus, asmenis su negalia, diasporą.
Vyriausybė taip pat numato vykdyti pilietinio pasipriešinimo mokymus, kurie būtų prieinami ir asmenims su negalia. Valdžia nori, kad juos baigtų 80 tūkst. asmenų.
Ekspertas pasigedo vieno dalyko
Paskelbtą veiksmų palną perskaitė ir įvertino politologas Virgis Valentinavičius.
„Pirmas įspūdis, kad planas teisingas, surikiuotas teisingai. Antras įspūdis – tai atrodo teisingai todėl, kad beveik be išimčių yra buvusios Vyriausybės darbų tęsimas“, – teigia V. Valentinavičius.
„Tęstinumas čia nieko blogo, kaip tik yra gerai. Tai parodo, kad vis dėlto svarbiausiasis klausimais pagrindinės partijos, nors ir politiškai viena kitai oponuoja, sutaria“, – priduria jis.
Vis dėlto paviešintame veiksmų plane politologas pasigedo visuotinio šaukimo įvedimo.
„Jo nėra, o manau, kad turėtų būti. Mane stebina, kodėl apie šią būtinybę grąžinti visuotinį šaukimą neužsimenama, kai aplinkui telkiasi gana tamsūs debesys“, – teigia V. Valentinavičius.
Anot politologo, Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentui Donaldui Trumpui priartėjus prie Kremliaus režimo, NATO iškilo egzistencinė grėsmė, todėl kai kurie Vyriausybės plane išdėstyti punktai įgavo dar didesnę svarbą.
„Mes tiesiog nežinome, ar po metų bus NATO, ar ne. Šia prasme kai kurie punktai įgauna ypatingą svarbą, pavyzdžiui, išlaikyti Lietuvoje dislokuotus JAV karius. Prieš metus toks tikslas atrodė automatiškas, dabar baimės, kad šie kariai pasitrauks, yra kur kas daugiau.
Naują reikšmę įgauna ir punktas dėl regioninio karinio bendradarbiavimo su skandinavais ir betarpiškais kaimynais – Lenkija ir Baltijos valstybėmis. Prieš metus toks punktas plane vyktų, bet dabar, kai NATO pakibęs ore, regioninio bendradarbiavimo reikšmė labai išauga“, – pabrėžia V. Valentinavičius.
Darbams – keleri metai: kiek tai realu?
Vyriausybė savo programą numato įgyvendinti iki 2028 m. rudens – tai yra laikas, kai Lietuvoje keisis valdžia. Tačiau kiek realu per šiuos kelerius metus iš tiesų įgyvendinti užsibrėžtus tikslus?
V. Valentinavičiaus teigimu, tai daugiausia priklausys nuo dviejų viksnių. Pirmas yra koalicijos veiksmingumas.
„Dabar koalicijos veiksmingumas dėl Žemaitaičio („Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio – red. past.) yra problemiškas, bet, manau, visais šitais klausimais ta pati Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai padės balsavimuose“, – sako politologas.
Antras veiksnys, nuo kurio priklausys, kiek valdžia sustiprins gynybą, yra finansavimas.
„Visiems šitiems planams sėkmingai įgyvendinti reikia gerokai padidinto finansavimo ir reikia tikėtis, kad jis bus. Mes labai greitai žinosime, kiek ryžtinga mokesčių reforma, nes be mokesčių didinimo rimtai padidinti finansavimo negalima. Kiek bus ryžto ir politinės valios daryti tai pirmiausia, mano galva, verslo sąskaita (kur kas labiau apmokestinti didžiuosius verslus, pradedant bankais ir prekybos įmonėmis, ir t. t.). kitas dalykas – kiek bus drąsos atsisakyti planų kurti gerovės valstybę, kas yra labai brangus malonumas, ir kiek bus drąsos paaiškinti žmonėms, kodėl tai yra daroma“, – apibendrina V. Valentinavičius.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
