Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) nuo 2022-ųjų sausio 1-osios nustojo skelbti kai kuriuos duomenis apie politinius kandidatus. Tai VRK grindė keletos įstatymų redakcijų įsigaliojimu.
Nuo šiol dalis informacijos apie kandidatus į savivaldybių tarybos narius, europarlamentarus gali būti skelbiama tik 10 metų. Seimo ir prezidento rinkimų dalyvių duomenys gali būti skelbiami neterminuotai.
Pasak VRK, naujosios redakcijos numato, kad kai kurią informaciją galima skelbti tik iki politinės kampanijos pabaigos. Tai yra informacija apie kandidatų gimimo vietą, tautybę, išsilavinimą, užsienio kalbų mokėjimą, pomėgius, šeimyninę padėtį, sutuoktinio ar sutuoktinės vardą (pavardę), vaikų vardus (pavardes), telefono numerį, elektroninio pašto adresą.
Paprastai tariant, visuomenė neteko galimybės prieiti prie jai reikalingų duomenų apie politikus.
Kilo žurnalistų pasipiktinimas
Vos pasirodžius informacijai apie šį pasikeitimą, kilo žurnalistų pasipiktinimas. Iki šiol VRK skelbti duomenys buvo aktyviai naudojami žurnalistų darbe – tai padėjo rasti informaciją apie tam tikrus politikus, sužinoti apie jų ankstesnes kadidatūras, turimus interesus bei kitą informaciją.
Netekus galimybės prieiti prie anksčiau skelbtų duomenų, žurnalistai netenka galimybės profesionaliai informuoti visuomenę apie tam tikrų politikų praeitį, galimus interesų konfliktus. Iš esmės apsunkinama galimybė atlikti žurnalistinius tyrimus.
Viena pirmųjų savo nuomone apie tai pasidalijo ilgametė žurnalistė, šiuo metu vadovaujanti 15min tyrimų skyriui, Jūratė Damulytė.
„Nauji metai – durys užsivėrė?“ – socialiniuose tinkluose rašė žurnalistė.
Pasak jos, įsigaliojus pakeitimams, vieši liekantys duomenys praktiškai netenka prasmės. Pavyzdžiui, nors nurodoma, kad tam tikrų politikų biografijos turi būti skelbiamos neterminuotai, pasak J. Damulytės, kyla klausimas, ką iš jų pavyktų sužinoti.
„Įdomu, apie ką turėtų būti toji neterminuotai skelbiama biografija, jei joje nevalia skelbti anei apie išsilavinimo, anei apie šeiminę padėtį, anei apie kalbų mokėjimą (labai privati informacija), anei apie pomėgius“, – svarsto žurnalistė.
Ji taip pat pastebėjo, kad šiuo metu VRK svetainėje nebeįmanoma rasti politikų privačių interesų deklaracijų.
Tuo ypatingai piktinasi tinklaraštininkas Skirmantas Malinauskas. Jis dar pernai metų gale atliekamo tyrimo metu pastebėjo, kad pajūrio politikė Veronika Skeberdytė nėra viešai deklaravusi privačių interesų.
„Spėjau užfiksuoti aiškų įstatymų pažeidimą, kai politikė apgaudinėjo rinkėjus nedeklaruodama ryšių, kuriuos privalėjo deklaruoti. Istorija girdėta, kas jos dar nematė, gali pamatyti, o aš netrukus padarysiu tęsinį.
Tiesa, jį daryti jau bus gerokai sunkiau, nes prieinamos informacijos kiekis smarkiai sumažėjo“, – rašo S. Malinauskas.
Kad nebeturint informacijos dirbti taps sunkiau, kalba ir tyrimų žurnalistė Birutė Davidonytė. Ji sprendimą nebeviešinti duomenų vadina „naujametine dovana“ visuomenei.
„VRK duomenys mums, žurnalistams, atliekantiems tyrimus ir besidomintiems politika, buvo vienas iš svarbiausių informacijos šaltinių. Neabejoju, kad tai buvo svarbus informacijos šaltinis ir rinkėjams. Dabar visa tai nebebus prieinama nei žurnalistams, nei visuomenei.
Tai štai kokie linksmi naujieji metai išėjo“, – situaciją apibūdina B. Davidonytė.
LŽS pirmininkas: tai demokratijai didžiulis akmuo po kaklu
Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) pirmininkas Dainius Radzevičius tv3.lt pasakoja, kad dar vakar, antradienį, kai viešojoje erdvėje pasirodė informacija apie ribojamus duomenis, LŽS nusprendė kreiptis į Seimą ir į VRK.
D. Radzevičius situaciją įvardija kaip pavojingą demokratijai. Todėl Seimo ir VRK bus prašoma ją išspręsti taip, kad daugiau niekam ateityje nekiltų panašių idėjų kaip nors apriboti tokius duomenis nuo visuomenės.
„Įstatymų pasiekitimas, įsigaliojęs nuo šių metų, <…>, kiek su kolegomis ir su teisininkais žiūrėjome, niekaip nėra susijęs su VRK įpareigojimu trinti duomenis apie kandidatus, jų biografijas ir kita. Manome, kad VRK, o jei reikia, ir Seimo nariai, turi keisti situaciją“, – tv3.lt komentuoja D. Radzevičius.
Pasak pašnekovo, apie kandidatus į politikus visuomenė turi teisę žinoti visad – ir rinkimų metu, ir po rinkimų.
„Nei apie dabartinį mūsų prezidentą, nei apie Vytautą Didįjį, jei tokie istoriniai duomenys būtų, jų iš viešosios erdvės niekas neturi teisės trinti ir atimti iš visuomenės. Tai vienareikšmiška pozicija.
Jeigu pažiūrėtume į Europos šalių praktikas ar mūsų įstatymų suformuotą praktiką, baziniai dalykai apie kandidatus – biografijos, interesai turi būti prieinami visuomenei.
Nustebau, kai išgirdau sakant, kad tai aktualu tik žurnalistams. Tai, pirmiausia, aktualu visuomenei. Žmonės turi teisę turėti tiesioginę prieigą prie oficialių valstybei pateiktų duomenų“, – teigia D. Radzevičius.
LŽS pirmininkas mano, kad šiuo sprendimu buvo suduotas smūgis visuomenės pasitikėjimui rinkimais ir kandidatais į politikus.
„Didžiulis akmuo po kaklu demokratijai ir rinkimų procesui. Demokratijos šventė – rinkimai – gali tapti labai liūdnomis pakasynomis“, – apibendrina D. Radzevičius.
LŽS pirmininkas teigia jau kreipęsis į kelis Seimo narius. Vienas jų – Andrius Vyšniauskas.
Rengiamas naujas rinkimų kodeksas
Portalui tv3.lt susisiekti su A. Vyšniausku nepavyko, tačiau apie šią situaciją jis pasisakė savo „Facebook“ paskyroje.
Susidariusią situaciją jis įvardijo kaip labai blogą. Jo vertinimu, teisė žinoti yra atimama ne tik iš žiniasklaidos, bet ir iš visų kitų piliečių.
„Esu įsitikinęs, kad informacija apie politikus (bei kitus viešus asmenis, kurių ratą praplėtėme) negali būti niekaip ribojama ir kaip tik turi būti gerokai praplečiama. Tačiau dar svarbiau, kad tos institucijos, kurios atsakingos už tokių duomenų skelbimą, tą darytų atsakingai ir tinkamai.
Štai ir dabar pagal galiojantį įstatymą (Seimo rinkimų 39(1) straipsnis) kandidato anketa, biografija, deklaracijos ir daug kitos informacijos turi būti skelbiama viešai neribotą laiką.
Tačiau šios informacijos pasiekti nepavyksta. Nepavyksta to padaryti nei žurnalistams, nei man, nei kolegoms, kurių prašiau pažiūrėti. Gal mes kažko nemokam, nesuprantam? Gal painiam www.rinkejopuslapis.lt reikia kokio nors gido? Gal, bet faktas, kad šiandien informacija paprastai ir suprantamai nėra pateikta. Tai yra esminė bėda“, – „Facebook“ rašė A. Vyšniauskas.
Parlamentaras teigė besitikintis, kad VRK problemą išspręs, nes kitu atveju tai liks didelė naujos kandencijos VRK krizė.
„Dar keli sakiniai dėl įstatymų:
Taip, dabartinis Seimo rinkimų įstatymo reguliavimas yra netobulas. Jis buvo priimtas 2020 m. valstiečių daugumos.
Taip, mes šią problemą žinome ir ją sprendžiame. Raginu kolegas, kurie dega noru registruoti kokias nors įstatymo pataisas, to nedaryti, nes viskas jau parengta. Rinkimų darbo grupė (taip sutrumpintai vadinam) darbą baigė. Šiandien-ryt sudedam paskutinius kablelius ir jau ketvirtadienio ryte Seimo valdybą pasieks naujas Rinkimų kodeksas bei jį lydintys įstatymai.
Tai didelis paketas, kuriame viskas suvesta, sukoreguota ir atverta. Jeigu nepakaks to, kas ten parašyta šiuo ir kitais klausimais – bus galimybė registruoti pataisas. Bus dar kartą prašoma labai detalių pastabų iš visų suinteresuotų pusių – partijų, žiniasklaidos, piliečių ir visų visų, kam tai svarbu“, – teigė A. Vyšniauskas.
Parlamentaras, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras tv3.lt informavo, kad parlamentarų grupė, kartu su A. Vyšniausku dar antradienį baigė rengti rinkimų kodekso projektą.
„Ten daug reikalų yra sudėliota ir apspręsta. Negaliu detaliai atsiminti, kaip susidėliojome, kiek metų ir kokią informaciją skelbs, tačiau kad šis modelis iš esmės pasikeis priėmus rinkimų kodeksą, tai galiu pasakyti. Viskas bus reglamentuota nauju rinkimų kodeksu“, – tv3.lt tvirtino S. Šedbaras.
Dokumentas šiuo metu yra koreguojamas ir redaguojamas. Tuomet turėtų būti pateiktas Seimo valdybai, tikimasi jį Seimui pateikti pavasario sesijos metu.
Širinskienė: pasirinktas keistas įgyvendinimo būdas
Kritikos VRK sprendimui negailėjo ir kita Teisės ir teisėtvarkos komiteto narė Agnė Širinskienė. Ji prisiminė, kad diskusijos dėl duomenų apie kandidatus į politikus ribojimo vyko dar praėjusioje kadencijoje.
Parlamentarė sako nesuprantanti, kodėl VRK priėmė sprendimą riboti tokią dalį duomenų. Pasak jos, logiška riboti informaciją apie politiko sutuoktinio ar vaikų vardus.
„Nepilnamečiai vaikai nedalyvauja politikoje, juos tėvai deklaruoja, paskui tėvai nėra išrenkami, o jų asmens duomenys kabo. Tokių duomenų padėjimas į archyvus gal būtų išmintingas.
Tačiau duomenys, kurie yra susiję su asmens viešu gyvenimu, ypač asmens, kuris eidamas į rinkimus pats suvokė, kad duomenis pats išviešino, tikrai nematau prasmės, kam juos reikėjo užverti ir kodėl tuo metu Valstybės duomenų apsaugos tarnyba buvo tokia užsispyrusi, kad duomenys būtų užversti“, – tv3.lt komentuoja A. Širinskienė.
Parlamentarė teigė nesuprantanti, kodėl VRK pasirinko tokį būdą įgyvendinti nuo šių metų pradžios įsigaliojusias įstatymų redakcijas.
„Susiradau pataisas pasižiūrėti, iš tiesų ten sakoma, kad VRK dalį duomenų, kuriuos jie dabar perkėlė į rinkėjo tinklapį, jie skelbia savo svetainėje. Tačiau čia tų duomenų neliko. Įgyvendinimo būdas, sakyčiau, buvo pasirinktas keistas“, – sako A. Širinskienė.
Teisininkas: tai diskutuotinas klausimas
Teisininkas Mindaugas Civilka dar prieš VRK pakeičiant sprendimą dėl duomenų viešinimo tv3.lt komentavo, kad svarbiausias pakeitimas buvo tam tikros informacijos skelbimo VRK svetainėje apribojamas laikotarpiu iki politinės kampanijos pabaigos.
„Tai yra, dalis duomenų – informacija apie kandidatų gimimo vietą, pilietybę, išsilavinimą, užsienio kalbų mokėjimą, pomėgius, šeiminę padėtį, sutuoktinio ar sutuoktinės vardą (pavardę), vaikų vardus (pavardes), telefono numerį, elektroninio pašto adresą, VRK interneto svetainėje skelbiama tačiau tik iki politinės kampanijos laikotarpio pabaigos.
Iš įstatymo formuluotės galima suprasti, kad visa kita informacija VRK svetainėje ir toliau bus skelbiama neterminuotai – pvz., kandidato vardas, pavardė, partija, kandidatų biografija, pajamų mokesčio ir gyventojo turto deklaracijų pagrindinių duomenų išrašai, privačių interesų deklaracija, dalyvavimas visuomeninėje veikloje“, – tv3.lt komentavo teisininkas.
Pasak M. Civilkos, esminis diskusijos klausimas – dviejų ginamų visuomeninių gėrių tarpusavio suderinimas. Tai yra teisės į asmens privataus gyvenimo apsaugą ir visuomenės teisės žinoti.
„Įvertinus šį balansą ir buvo priimtas aptariamas pakeitimas. Platesnės ar siauresnės duomenų apimties sklaida būtų teisės aktų pažeidimas.
Visiškai kitas klausimas, kuriuo galima diskutuoti – ar nustatytas reguliavimas ir balansas yra adekvatus bei būtinas.
Visų pirma, nemaža dalis informacijos apie politiką ir valstybės tarnautoją ir toliau liks vieša:
pvz., VTEK skelbiamos viešųjų ir privačiųjų interesų deklaracijų duomenys
kandidatai neretai dalį informacijos apie save viešai skelbia patys savo iniciatyva ir noru
Antra, čia kalbama apie fundamentalius demokratinės visuomenės dėsnius. Galima rasti argumentų, kodėl apribotų duomenų skelbimas visuomenei vis dar yra svarbus tais atvejais, kai kandidatas yra išrinktas į pareigas ir jas vykdo (pvz., užsienio kalbų mokėjimas ir išsilavinimas). Todėl teisės aktuose nustatytas ribotos trukmės asmens duomenų aibės paskelbimas yra diskutuotinas“, – teigė teisininkas.
VRK pripažino klaidą
Kilus pasipiktinimo bangai, VRK trečiadienį paskelbė, kad kandidatų privačių interesų deklaracijų duomenis skelbs.
2022 m. sausio 1 d. įsigaliojusios Lietuvos Respublikos Seimo, Prezidento, Savivaldybių tarybų rinkimų ir rinkimų į Europos Parlamentą įstatymų redakcijos, numatė naujus asmens duomenų apsaugos reikalavimus Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) svetainėje skelbiamiems kandidatų duomenims, rašoma VRK pranešime spaudai.
Vadovaujantis naujais asmens duomenų apsaugos reikalavimais, dalis kandidatų pareiškinių dokumentų duomenų buvo perkelti į elektroninių paslaugų portalą „Rinkėjo puslapis“ (https://www.rinkejopuslapis.lt/ataskaitu-formavimas).
„Nuoširdžiai apgailestaujame, kad kandidatų duomenų perkėlimas visuomenei ir žiniasklaidai sukėlė nepatogumų. Pabrėžtina, kad duomenys nėra panaikinti, tiesiog dalis duomenų neviešinama. Tačiau suprantant, kad viešojo asmens statusas reikalauja iš kandidatų papildomų įpareigojimų, kurie netaikomi kitiems piliečiams, bei gerbdami visuomenės teisę žinoti, kandidatų privačių interesų deklaracijų duomenys bus skelbiami VRK interneto svetainėje, palaipsniui juos perkeliant į „Rinkėjo puslapį“, – teigė VRK pirmininkė Jolanta Petkevičienė.
Kandidatų VRK teiktos privačių interesų deklaracijos bus pasiekiamos www.vrk.lt svetainėje artimiausiu metu.
