„Ką tik Seimo Europos reikalų komitetas neleido pakeisti pozicijos dėl Gamtos atkūrimo akto. Jūsų spaudimas suveikė. Tiesa konservatoriai su valstiečiais prastūmė kažkokią išlygą, kurią patys tegul pristato“, – savo „Facebook“ paskyroje pasidalino T. Tomilinas.
„Aš sakyčiau, kad tai per svarbus klausimas, jog Vyriausybė pati savo pasitarime be platesnių diskusijų priimtų sprendimą, nukeliautų į tarybą ir tada, prasidėjus reglamento įgyvendinimui, visi vienas į kitą žiūrėtų ir klaustų, kas jam pritarė“, – penktadienį Seimo Europos reikalų komiteto posėdyje teigė I. Šimonytė.
Anot premjerės, priimant tokius sprendimus svarbu suprasti pasekmes ir įvertinti, ar Lietuva tuos sprendimus galės įgyvendinti. Be to, anot jos, būtent Europos Žaliojo kurso sprendimai sukėlė tiek Lietuvos, tiek likusios Europos ūkininkų nepasitenkinimą.
„Neužtenka tik meilės gamtai ir to vedinais motyvais pritarti sprendimams, kurie svarbus gamtos išsaugojimui. Reikia labai aiškiai suprasti pasekmes ir įsivertinti, kad iš ties tuos sprendimus galėsime įgyvendinti. Juoba, kad tai yra reglamentas, kas yra tiesioginio taikymo teisės aktas ir pasirinkimų, kaip su juo elgtis, bus mažiau“, – komentavo ji.
„Mes matėme, kaip atrodė Europa šių metų pradžioje. Įskaitant ir tai, kaip atrodė Vilnius. Tada, kai iš esmės diskusija su ūkininkais, atsiribojus nuo akcizų, vyko apie aplinkosauginius reikalavimus“, – tikino ji.
Tokiai Vyriausybės pozicijai paantrino posėdyje dalyvavęs aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Anot jo, Gamtos atkūrimo reglamentas yra itin karštai diskutuojamas tarp Europos institucijų, tad būtina bendra ir nuosekli Lietuvos pozicija.
„Norėjome gauti platesnį mandatą parlamente, nes pats klausimas buvo itin karštai diskutuojamas Europos Parlamente. Šiaip tarp Europos politinių partijų buvo labai daug debatų ir norėjosi, kad ir komitetas ir parlamentas aiškiau duotų mandatą dėl nuoseklios pozicijos“, – Europos reikalų komiteto posėdyje teigė S. Gentvilas.
Ministras paminėjo, kad svarstant reglamentą, jis buvo sušvelnintas, pagal valstybių narių siūlymus pakeisti kai kurie aspektai. Anot jo, tarp šių pakeitimų buvo išimties taikymas poligonuose ir krašto apsaugos sistemoje, daugiau lankstumo durpynų reguliavime ir pasirenkami miškų sistemos būklės rodikliai.
„Mes kartu su Danija prašėme išimties, kad gamtos atkūrimo reglamentas nebūtų taikomas poligonuose ir krašto apsaugoje. Į tai atsižvelgta. Kartu su Latvija prašėme lengvesnio durpynų reguliavimo. Vėlgi į tai atsižvelgta. Ir nebeliko privalomų miško ekosistemų nurodymų, pavyzdžiui negyvos medienos kiekio miškuose, jis buvo pašalintas iš rodiklių“, – aiškino jis.
S. Gentvilas pabrėžė, kad Lietuva reglamentą visais derinimo etapais palaikė, tad siūlyti daugiau korekcijų nebus galima.
T. Tomilinas: noriu konstatuoti, kad pozicijos įvyko pokytis per naktį
Nors parlamentaras T. Tomilinas džiaugėsi, kad Lietuva nepakeitė savo pozicijos, jam klausimų iškėlė valdančiųjų požiūrio pokytis. Anot jo, ketvirtadienį iškėlus reglamento klausimą Seime, Vyriausybės atstovai palaikė prieštaraujančią dokumentui poziciją.
„Tik noriu konstatuoti, kad pokytis per naktį pozicijos, nes vakar bandėte man aiškinti, kiek šalių nepritaria šiam reglamentui ir kokios jos geros, bei kaip mums būtų „faina“ šalia jų atsistoti. Tai jeigu yra pokytis įvykęs, tai labai džiaugiuosi“, – posėdžio metu pastebėjo jis.
„Tai jeigu nesiruošiama žudyti šio reglamento, tai dirbkime toliau“, – pridūrė jis.
Po posėdžio jis priminė, kad jeigu Lietuva būtų pasirinkusi prieštarauti reglamentui, ji būtų atsistojusi į tokią pačią poziciją, kaip Vengrija.
„Lietuva piliečių spaudimo dėka nestoja į Vengrijos pusę ir nekeičia savo pritarimo. Tiesa panašu, kad ir Slovakija blaškosi, Belgija blaškosi, tad pirmadienį Europos ministrų taryboje gali būti visko“, – savo „Facebook“ paskyroje rašė jis.
Į tokią kritiką I. Šimonytė atsakė teigdama, kad jos reakcija buvo į Lietuvos palyginimą su Vengrija.
2022 m. birželio 22 d. Komisija pateikė siūlymą dėl Gamtos atkūrimo teisės akto, kuriuo būtų prisidedama prie ilgalaikio pažeistos gamtos atkūrimo visos ES sausumos ir jūros teritorijose.
Aktu siekiama ES klimato ir biologinės įvairovės tikslų bei įgyvendinami ES tarptautiniai įsipareigojimai, visų pirma JT Kunmingo ir Monrealio pasaulinė biologinės įvairovės strategija.
Komisijos vertinimu, naujasis teisės aktas atneštų ir didelę ekonominę naudą, nes kiekvienas investuotas euras duotų mažiausiai 8 eurų grąžą. Šis teisės aktas priimtas reaguojant į piliečių Konferencijos dėl Europos ateities išvadose išreikštus lūkesčius dėl biologinės įvairovės, kraštovaizdžio ir vandenynų apsaugos bei atkūrimo.
Anot Komisijos, apie 80 proc. Europos buveinių ir 70 proc. kontinento dirvožemio yra prastos būklės. Todėl reglamentu numatoma, kad iki 2030 metų valstybės narės turėtų atkurti mažiausiai 30 proc., iki 2040 metų – 60 proc., o iki 2050 metų – 90 proc. tokių buveinių.
Planuojama, kad žaliųjų miestų erdvių plotas iki 2030 m. neturi sumažėti, o iki 2050 m. padidėti 5 proc. Kiekviename Europos mieste ir priemiestyje medžių lajos danga ir į pastatus ir infrastruktūrą integruotos žaliosios erdvės turi siekti bent 10 proc.
Taip pat užsibrėžta pašalinti paviršinių vandenų išilginių ir skersinių jungčių kliūtis, kad iki 2030 m. bent 25 tūkst. kilometrų upių ES galėtų tekėti laisvai. Taip pat iki 2030 m. planuojama sustabdyti augalų apdulkintojų populiacijos mažėjimą.
