• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Siekiant didinti krašto apsaugos finansavimą nuo 2,5 proc. iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) Finansų ministerija parengė ir pirmadienį premjerės Ingridos Šimonytės susitikime su valdančiosios koalicijos partneriais, verslo ir profsąjungų atstovais pristatė keturias gynybos finansavimo alternatyvas – jas dar svarstys politikai ir socialiniai partneriai. 

Siekiant didinti krašto apsaugos finansavimą nuo 2,5 proc. iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) Finansų ministerija parengė ir pirmadienį premjerės Ingridos Šimonytės susitikime su valdančiosios koalicijos partneriais, verslo ir profsąjungų atstovais pristatė keturias gynybos finansavimo alternatyvas – jas dar svarstys politikai ir socialiniai partneriai. 

REKLAMA

Vertinant papildomą poreikį 2024-2034 metais, numatoma papildoma ir pastovioji finansavimo dalys. Pagal pastoviąją dalį BVP dalis gynybai kasmet augtų po 0,5 proc. punkto – vien kitąmet tai sudarytų 400 mln. eurų. Pagal kintamąją dalį poreikis iki 2030-ųjų svyruotų nuo 100 mln. iki 450 mln. eurų per metus.

Kintamosios dalies finansavimui siūloma skolintis, leisti gynybos obligacijas ir numatyti patogias galimybes verslui bei gyventojams remti krašto apsaugą. Tuo metu pastoviosios dalies finansavimui siūloma keisti mokesčius – tam parengtos keturios alternatyvos.

REKLAMA
REKLAMA

Pirmas variantas

Siūloma iš dalies grįžti prie mokesčio reformos paketo, kuriame buvo numatyta progresinių tarifų peržiūra, taip pat individualios veiklos apmokestinimo priartinimas prie darbo santykių ir kai kurių mokesčių lengvatų panaikinimas.

REKLAMA

Peržiūrėjus progresinius gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifus, papildomai būtų surenkama 64 mln. eurų, individualios veiklos apmokestinimą priartinus prie darbo santykių – 187,3 mln. eurų, atsisakius kai kurių pelno mokesčio lengvatų – 18,7 mln. eurų.

Siūloma 1 proc. punktu iki 16 proc. padidinti pelno mokesčio tarifą, dėl to būtų papildomai surenkama 122 mln. eurų.

Priėmus šiuos pakeitimus per metus būtų papildomai surinkta 392 mln. eurų.

Antras variantas

Siūloma 1 proc. punktu iki 22 proc. padidinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą – tai papildomai generuotų 298 mln. eurų, taip pat 1 proc. punktu iki 16 proc. padidinti pelno mokestį – iš to biudžetas gautų 122 mln. eurų. 

REKLAMA
REKLAMA

Priėmus šiuos pakeitimus būtų papildomai surinkta 420 mln. eurų per metus.

Trečias variantas

Pelno mokesčio tarifą padidinus 2 punktais iki 17 proc. būtų gauta 244 mln. eurų pajamų. Lengvatinį pelno mokesčio tarifą mažoms įmonėms padidinus 5 punktais iki 10 proc. būtų gauta papildomai 36,2 mln. eurų. 

Be to, šildymo PVM lengvatos centralizuotam šildymui panaikinimas papildomai duotų 68,8 mln. eurų. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

B to, siūloma priimti du pakeitimus iš mokesčių paketo: atsisakyti lengvatų pensijų kaupimui ir investiciniam gyvybės draudimui, taip pat  ir sveikatos sektoriuje, dėl to būtų gauta 18,7 mln. eurų, o paketus verslo liudijimų apmokestinimą – dar 30,7 mln. eurų.

Sveikatos srityje siūloma atsisakyti lengvatos, kai sveikatos įstaigų pajamos už paslaugas, finansuojamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų ir paslaugų gavėjų lėšomis, neapmokestinamos pelno mokesčiu. 

REKLAMA

Tokios pat lengvatos siūloma atsisakyti, kai draudimo įmonių gautos gyvybės draudimo įmokos, jei sutarties trukmė yra bent yra 10 metų arba jei išmoka išmokama sulaukus pensijos amžiaus, neapmokestinamos pelno mokesčiu.

Priėmus šiuos pakeitimus tikimasi papildomai surinkti 398,4 mln. eurų.

Ketvirtas variantas

Siūloma bendrą finansavimo poreikių naštą dalintis su savivaldybėmis. Sumažinant joms tenkančią GPM dalį papildomai būtų surenkama 150 mln. eurų. Taip pat siūloma padidinti pelno mokesčio tarifą nuo 15 iki 17 proc. – taip būtų surenkama 244 mln. eurų.

Priėmus šiuos pakeitimus per metus būtų papildomai surinkta 394 mln. eurų.

Arba taip: keturi vagiantai
Visi variantai blogi,nes ženkliai apsunkina gyvenimą vidutinei ir skurdžiausiai klasei. Tėisingas variantas vienas-bent viena Vyriausybe turi parodyti drąsą ir įvesti normalu mokėsti bankams,kaip kiekvienam,eiliniam verslui. Nes dabar bankai krauna vos ne miliardus(!)grino pelno o moka katino ašaros. Tas jau užmokietas vienkartinis solidarumo mokėstis nieko bendro su situacija neturi,čia jis buvo už 30 metų savivaliavimo. Ir čia butu taškas.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų