„Su pernai metais apskritai sunku kažką lyginti. Pernai tikrai buvo labai šiltas gruodis ir šiltos Kalėdos. Ypatingai įsimena pernykštės Kalėdos Nidoje, kur buvo pasiektas Kalėdų šilumos rekordas, ten temperatūra siekė +8,5 laipsnių. Niekada per Kalėdas nėra buvę šilčiau”, – mini klimatologas Donatas Valiukas.
Lietus - dažnas Kalėdų palydovas
Devynis metus iš eilės Kalėdas pasitinkame ar palydime atodrėkiu. Lijundros, rūkas ir lietus sutinkami dažniau nei sniegas.
2014 metais prieš Kalėdas sniego nebuvo, kūčių vakarą lijo ir vyravo pliusinė temperatūra, tačiau pirmąją Kalėdų dieną temperatūra nukrito ir snigo, minusas išliko ir antrąją Kalėdų dieną. 2013 metais taip pat nebuvo sniego dangos nebuvo. Visomis trimis šventinėmis dienomis termometro stulpelis buvo pakilęs virš nulio, sekė +4 -5 laipsnius. 2010 metais, Kūčių vakarą taip pat lijo, buvo +1 laipsnis, kaip ir pirmąją Kalėdų dieną.
Bent vieną dieną iš trijų pasninga
Prieš 2012 metų šventes spaudė šaltukas ir buvo sniego. Kūčiu dieną ir vakarą snigo, buvo iki -11 laipsnių , o per Kalėdas temperatūra nukrito iki + 2 -3 laipsnių, bet sniegas ištirpti nespėjo.
2011 metais prieš Kalėdas taip pat spaudė šaltukas, bet sniego nebuvo. Per Kūčias buvo – 2- 3, po to dienomis jau buvo +2 -3.
2010 metais, nors ir per Kūčias ir pirmąją Kalėdų dieną lijo, bet pasisekė antrąją Kalėdų dieną, kai temperatūra nukrito iki – 3laipsnių ir pradėjo snigti. 2009 metais per Kūčias buvo sniego, bet per Kalėdas ėmė lyti, vyravo +2 -3 laipsnių temperatūra. Sniego nebuvo ir 2008, 2006, 2005 metais.
+2 -3 – dažniausiai pasitaikanti Kalėdinė temperatūra
Dažna temperatūra, kuri pasitaiko bent vieną, o kartais ir visomis trimis šventinėmis dienomis yra 2 -3 laipsniai šilumos. Taip buvo 2006, 2009, 2011, 2012, 2005 buvo kiek mažiau – apie 0 laipsnių.
Būta ir speigo
Kalėdiškos Kalėdos buvo 2007 metais, nes vyravo minusine temperatūra – 5 -6 laipsniai. Šiek tiek snigo.
Naktį iš gruodžio 24-os į 25-ą žemiausia temperatūra išmatuota 2002 metais Kybartuose -22,5 laipsniai, sniego danga buvo plona (vos 2–12 cm), todėl įšalo storis siekė 30–60 cm. Ženkliai šaltesnė yra buvusi gruodžio 26-os naktis, 1996 metais vertė gūžtis 26–32 laipsnių speigas.
Kodėl sniego mažėja?
Pasaulis kalba apie klimato kaitą, kurią sukelia žmogaus veikla, kalba apie ledynus, kurie nenumaldomai tirpsta, apie šiltnamio efektą. Gali pasirodyti, kad Lietuvos tai neveikia, tačiau, iš tikrųjų, mūsų žiemos ir jų nepastovumas yra tikrų tikriausias klimato kaitos padarinys.
„Reiktų atkreipti dėmesį į klimato kaitą ir kaip viskas keičiasi. Bendra žiemos tendencija yra tokia, kad sniego Lietuvoje iškrinta vis mažiau ir dienų kuomet viskas pasidengia sniego danga mažėja. Ankščiau, prieš dešimt – penkiolika metų, sniegas išsilaikydavo kažkur nuo rudens iki pavasario pradžios. O dabar savaitę – dvi pabūna sniegas ir vėl nutirpsta“, – minėjo VU klimatologijos katedros specialiste Lauryna Šidlauskaitė.
Klimato kaitos įtaką mūsų žiemoms pastebi ir kiti klimatologai. Per penkiasdešimt metų, dienų kuomet Lietuvą nuklodavo sniegas sumažėjo dešimčia.
„Per penkiasdešimt metų, nuo praeito amžiaus vidurio, dienų su sniego danga sumažėjo apie dešimčia. Ko gero paprasčiausias ryšys būtų toks, kad vyksta klimato kaita, temperatūra kyla ir Lietuvoje, o žiemos laikotarpis yra būtent tas, kai temperatūra kyla labiausiai. Todėl išryškėja tiesioginis ryšys, jog mažėjant neigiamos temperatūros dienų skaičiui, mažėja dienų su sniego danga skaičius“, – kalba dr. Donatas Valiukas.
Kada bus sniego?
Sniegas, kuris vos pasnigus nenutirpsta, pradeda formuotis jau po Kalėdų, arba per naujuosius metus.
„Pagal daugiametes tendencijas sniego danga Lietuvoje pradeda formuotis jau po Kalėdų. Nes pastovi sniego danga turi išsilaikyti“, – mini D. Valiukas.
„Paskutiniais metais toks rimtesnis sniegas būna tik per Kalėdas, o gal ir per naujuosius metus“, – mini klimatologė Lauryna Šidlauskaitė.
