„Jeigu atsitiktų taip, kad projektas pasirodytų ekonomiškai negyvybingas, ar kas nors iš partnerių atsisakytų dalyvauti, koks yra Lietuvos indėlis į Visagino atominę elektrinę nuo koncesijos pasirašymo iki 2015 metų? Ir kas kompensuos, ar iš viso bus kompensuojama už tą ne vieną šimtą milijonų litų, jeigu elektrinė nebus statoma?“ – klausė Seimo narė socialdemokratė Birutė Vėsaitė Lietuvos pramonininkų konfederacijos iniciatyva vykusioje diskusijoje „Visagino AE – energetinė nepriklausomybės stiprinimo realybė ar tik vizija?“.
Kreipdamasi į Visagino AE generalinį direktorių Rimantą Vaitkų, ji teigė, kad kol kas atsakymo į šį klausimą jie nesulaukia ir iš Vyriausybės. B. Vėsaitė pabrėžė, kad politikai, kuriems konservatoriai siūlo pasirašyti politinį susitarimą, turėtų tai žinoti.
„Mes esame konkurso finaliniame etape, tai koncesijos suteikimas yra tiesiog konkurso laimėtojo atrinkimas. Ir nieko čia ypatingai daugiau neįvyksta, mes pasirenkame, ar mums patinka su tokiu pasiūlymu, su tokiu investuotoju dirbti. Suteikdami koncesiją mes įsipareigojame, kad dirbame kartu ir dirbsime pagal tokias taisykles, ir ką Lietuva įsipareigoja daryti“, – aiškino R. Vaitkus.
„Kažkokių išskirtinių garantijų branduoliniam projektui mes neįsipareigojame. Be abejo, kalbant apie branduolinę saugą, žalos atlyginimą, mes susitariame su visais dalyviais, kurie investuoja dėl investicijų dydžių. Tai yra daugiau kaip 3 mlrd. eurų. <...> Kas kompensuotų nepavykusias derybas, jeigu visi partneriai eina kartu, dirba, skaičiuoja, projektuoja – kiekvienas atsakingas už savo investicijų dalį. <...> Jeigu tai nutrūks dėl kokių nors Lietuvos veiksmų, mes galėsime kompensuoti ir kitų dalyvių nuostolius“, – tvirtino R. Vaitkus.
„Referendumas, pavyzdžiui, pasisako prieš. Kokie tada Lietuvos įsipareigojimai?“ – patikslino savo klausimą B. Vėsaitė.
Anot R. Vaitkaus, tai priklausys nuo to, kas tą referendumą skelbs. „Jeigu žmonės patys (surinks parašus ir vyks referendumas – red. past.) referendume pasisakys – nieko nepadarysi. Prieš liaudies valią niekas nieko negali pasakyti, jeigu yra referendumo iniciatyva, jis turi vykti. Bet šiuo atveju mes kalbame apie kitokį referendumo sprendimą – apie kurį sprendžia Seimas, kuris yra priėmęs visus dokumentus, ir leidęs konkursą skelbti. Kaip mes turime vertinti?“ – sakė jis.
R.Vaitkus leido suprasti manąs, kad politikų sprendimas bus palankus VAE. „Dabar turime projekto dalyvius, technologiją, ir mūsų valioje ar mes toliau vystome šį projektą, ar ne. Arba tas konkursas baigėsi, arba mes naują skelbiame, arba vystome kitą projektą. Jūs esate mūsų akcininkai“, – nuo tiesaus atsakymo į klausimą išsisuko R. Vaitkus, pabrėžęs, kad jis esąs tik įmonės atstovas. Tačiau jis pridūrė, kad „tai labai svarbus projektas ir manau, visas sąlygas turime jį padaryti. <...> Kai derybos įvykę, manau, reikia žiūrėti, kaip toliau tvarkingai tai padaryti“.
Tuo metu Pijus Ralys, LPK Energetikos komiteto pirmininko pavaduotojas, pareiškė, kad „dabartinėje stadijoje, kai sprendžiame apie atominės elektrinės statybą ir sinchronizaciją su Vakarų sistemomis, tiek politikams, tiek vyriausybei reikia tenai viršuje išspręsti klausimus“.
„Kur pas jus susitarimai pasirašyti, kad jūs siekiate atominę elektrinę pastatyti, kad jūs siekiate sinchronizacijos? Kur Seime yra dokumentai? Niekur jokių susitarimų nėra“, – pareiškė jis. Jo teigimu, jeigu dar bus delsiama atsakyti į šiuos ir kitus panašius klausimus, VAE projektas gali būti pasmerktas.
„Aš bijau prognozuoti. Šitas projektas gali būti pasmerktas, nebus kito projekto. Taip viskas ir sustos. Vieną kartą turi atsirasti stuburas. <...> Kaip galima referendumą paskelbus tikėtis laimėti, kai šiandien yra tiek klausimų ir aukščiausiame lygyje dar nežinoma, ar norėsime, ar nenorėsime ir kiek tai kainuos. Kiek mes tų fantazijų prikursime?“ – replikavo P. Ralys.
