Pasak ministerijos, tai padės efektyviau valdyti statybos procesus, atlikti statybos priežiūrą ir patikrą, užtikrinti skaidrumą, mažinti šešėlinę ekonomiką.
Elektroninis statybos žurnalas nuo šių metų rugsėjo būtų privalomas ir tais atvejais, kai statyba finansuojama valstybės vardu pasiskolintomis arba valstybės garantuotų paskolų lėšomis, valstybės pinigų fondų lėšomis, savivaldybių biudžetų lėšomis.
Šiuos pakeitimus numato teikiamas derinti pagal pastabas ir pasiūlymus atnaujintas Statybos techninis reglamentas „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“.
Kaip skelbia Aplinkos ministerija, elektroninis statybos darbų žurnalas turės būti naudojamas bet kokiomis lėšomis statant naujus ypatinguosius ir neypatinguosius statinius, juos rekonstruojant, griaunant, atliekant jų kapitalinį remontą ar atnaujinant (modernizuojant) pastatus.
Numatyta išimtis – elektroninis statybos darbų žurnalas bus neprivalomas krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose ir valstybės sienos apsaugos objektuose statant, rekonstruojant, griaunant ypatinguosius ir neypatinguosius statinius, atliekant šių statinių kapitalinį remontą, atnaujinant (modernizuojant) pastatus.
Naudojant elektroninį statybos darbų žurnalą institucijoms reikalingi duomenys būtų greičiau prieinami, patikimesni, paspartėtų statybos sektoriaus pažanga, statybos procesų skaitmeninimas. Kartu paspartėtų daugiabučių renovacija.
Šiuo metu visi statytojai (užsakovai) gali pasirinkti, kokį statybos darbų žurnalą naudoti – popierinį ar elektroninį.
Siekiant išvengti piktnaudžiavimo atvejų, numatoma, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. statybos darbų žurnalas (statytoju pasirinkimu popierinis ar elektroninis) bus privalomas ir ūkio būdu statant vienbučius ar dvibučius gyvenamuosius namus bei pagalbinio ūkio paskirties pastatus, kurių bendrasis plotas didesnis nei 300 kvadratinių metrų.
