Klausia žmonės manęs kaip apsaugoti turimus pinigus nuo jų nuvertėjimo, kur investuoti – į vertybinius popierius, pensijų fondus ar nekilnojamąjį turtą?
Liaudyje juokaujama, kad yra trys būdai kaip galima greitai prarasti visus pinigus: pirma – pralošti kazino, antra – išleisti malonumams su moterimi ar vyru, o trečia – klausytis investicijų konsultantų.
Visgi vienas iš būdų kaip apsaugoti pinigų perkamąją galią yra investicijos, tačiau su jomis yra susijusios ir didelės rizikos.
Kadangi Lietuvos gyventojai palyginus turi daug indėlių (apie 14 mlrd. eurų), už kuriuos yra mokamos labai mažos palūkanos, o infliacija yra mažiausiai 10 kartų didesnė, tai natūralu, kad žmonių pinigai banko sąskaitose guli saugiai, bet vertingumo prasme – tirpsta.
Akivaizdu, kad tai, ką galėjai už pinigus nusipirkti vakar, šiandien jau nenusipirksi. II pakopos pensijų fondai taip pat yra savotiška ilgalaikių investicijų forma, kuriose pinigai investuojami į įvairius finansinius instrumentus.
Tačiau garantijos dėl to, kad pensijų fonduose besisukantys pinigai bus tokios pat perkamosios galios ir po 15 metų, nėra, o įvykus krizei ar recesijai pensijų fondai nukenčia pirmiausiai.
Jeigu seniau pinigų piramides statydavo pavieniai asmenys ar bendrovės, tai dabar piramidžių statyba užsiima galingosios valstybės ir centriniai bankai, spausdinami pinigus.
Patarimai ką daryti su pinigais esant tokiai nestabiliai situacijai yra kiekvieno žmogaus apsisprendimo reikalas.
Tačiau, mano nuomone, nereikėtų bijoti didesnio vartojimo, o investicijoms pasirinkti tai, kas mažiausiai priklauso nuo socialinių, ekonominių ar politinių sąlygų, taip pat neatmetant ir investicijų į nekilnojamąjį turtą.
Taupyti juodai dienai, galvočiau, reikėtų saikingai ir nepersitaupyti, nes rytoj pyragėlių gali ir nebūti.
Pinigai nėra vynas, kurie padėti į rūsį ar užkasti į žemę, didintų savo vertę – nuo tokio saugojimo jų vertė nepadidėja, o nusipirkti po 10 metų bus galima žymiai mažiau, nei tuo padėjimo ar užkasimo momentu.
