Viename sostinės restorane – pietų metas. Čia virtuvės šefas iš Peru ruošia išskirtinius patiekalus.
Lankytojų čia nors ir mažiau nei įprastai, tačiau netrūksta. Visgi ne visi sostinės restoranai gali tuo pasigirti. Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė sako, kad dėl karantino sostinėje duris jau užvėrė trys į geriausių šalies restoranų 30-uką patenkantys restoranai.
„Tie, kurie labiau iš turistų gyveno, tai tiems sunkiau. Tie, kurie yra tokiose judriose vietose, tai jų apyvartos kyla. Sakyčiau, siekia ir 50-60 procentų. Tai tas džiugina. Nes, matot, dar tie atstumai tarp staliukų turi būti išlaikyti, tai vis tiek labai apyvartas mažina restoranams“, – sako asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė.
Vis dar snūduriuojančioje Nidoje įsikūrusio tradicinių lietuviškų patiekalų restorano atstovai sako, kad atsitiesti po karantino bus sunku. Restoranas buvo uždarytas du mėnesius, o dabar išsilaiko tik iš lietuvių turistų.
„Aš nelabai tikiu, kad jis šiemet atsigaus, nes jau esame susitaikę, kad vasarą, nors ir bus labai daug žmonių, bet ji vis vien bus kitokia negu būdavo, nes asmeniškai mūsų įstaigai tai daug duodavo užsienio turstai, kur tu vienu metu gali pamaitinti daug ir gauti greitas pajamas“, – pasakoja restorano administratorė Diana Starkutė-Kriukovė.
Visgi, ekonomistas Žygimantas Mauricas pastebi, kad dar nesibaigus karantinui – gegužę – Lietuvoje pradėjo augti paslaugų kainos, o už pasilepinimą skaniu maistu restorane ar kavinėje taip pat teko plačiau atverti piniginę.
„Estijoje paslaugų kaina sumažėjo, Latvijoje buvo stebimas labai nežymus kilimas, na, o Lietuvoje netgi paspartėjo kainų augimas gegužės mėnesį, lyginant su balandžio mėnesiu. Tai, iš tikrųjų, kelia tam tikrų klausimų, ar tai tiktai nebus toks paskutinis bandymas kompensuoti dalinai patirtus nuostolius koronaviruso epidemijos epogėjuje šiek tiek padidinant kainas“, – teigia ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Ir tai esą tik pradžia. Ekonomistai prognozuoja, kad jau šiemet restoranų ir kavinių kainos Lietuvoje priartės prie Vakarų Europos. Dėl kylančių kainų Lietuva gali sulaukti dar mažiau turistų, o štai lietuviai mažiau eis į restoranus ir valgys namie.
„Jeigu mes toliau judėsime ta kryptimi, tai kels tam tikrų klausimų dėl mūsų sektorių konkurencingumo, nes, tikėtina jau, kad jau šiais metais bendras kainų lygis, tarkim, restoranų ir kavinių segmente, jau bus didesnis negu Portugalijoje, negu Graikijoje, labai panašus kaip Ispanijoje. O jeigu pažiūrėsime į atskirus miestus – Vilnių, Rygą ir Taliną – tai tikėtina, kad vėlgi Vilnius netgi taps šiek tiek brangesnis negu Ryga ir Talinas“, – kalbėjo Ž. Mauricas.
„Aš nemanau, kad galime kalbėti apie paprasto žmogaus nuostolius, jeigu kaina ir kažkiek laikinai padidėjo. Dėl to kad, supraskime, didžioji dauguma žmonių šiandien bendrąja suma išleidžia gerokai mažiau. Tai žmogus gerokai rečiau eina į kavinę. Jeigu netgi kaina padidėtų, tarkim, 20 procentų, bet ėjimų skaičius į kavinę sumažėja per pusę, tai bendrosios sąnaudos žmogaus yra vis tiktai mažesnės“, – sako ekonomistas Marius Dubnikovas.
Tačiau karantino nuostolius skaičiuoja ne tik maitinimo įstaigos, bet ir viešbučių bei sveikatinimo paslaugų sektorius. Viename sostinės SPA procedūrai ruošiasi meistrė iš Kambožos. Centras paslaugas teikia jau dvi savaites ir po truputį atsigauna, tačiau apie planą atidaryti dar vieną SPA Klaipėdoje tenka bent kol kas pamiršti.
„Skaudžiausiai mus paveikė visa šita situacija plėtros klausimais. Mes kaip tik kovo mėnesį planavome naujo SPA centro atidarymo darbus, bet turėjome sustabdyti ir naudoti visus finansinius išteklius užtikrinant sklandų tęstinumą SPA veiklos ir išlaikant visus darbuotojus“, – pasakoja SPA ekspertė Gintarė Saulė.
O štai sostinės centre esančiame viešbutyje šiuo metu iš 118 kambarių vos aštuoniuose yra apsistoję svečiai. Juoku pro ašaras viešbučio valdžia vadina ir džiaugsmą, kad savaitgalį pasiekė rekordą – 20 užpildytų kambarių:
„Dabar planuojame, na, galbūt pasieksime 10 procentų užimtumą. Tai jeigu palyginus su praeitais metais, mūsų įmonė per šį karantino laikotarpį prarado kažkur 1,5 mln. eurų pajamų. Ir blogoji žinia, kad mes paskutiniai išeisim iš šitos krizės.“
Visgi tiek SPA centro, tiek viešbučio atstovai sako, kad kamšyti karantino atvertų finansinių skylių savo klientų sąskaita neketina.
„Nė vienas mūsų klientas nėra kaltas ir mes tikrai neužkrautume tokios naštos ant savo klientų pečių. Mūsų pagrindinė užduotis yra jiems sukurti SPA paslaugą ir įsimintiną patirtį“, – teigia G. Saulė.
„Jeigu bus paklausos daugiau, tada kainos kils, bet kad pasiūla būtų didesnė, nematau tam priežasčių, tai manau, konkuravimas bus labai aršus ir kiekvienas viešbutis, kiekvienas restoranas kausis dėl savo kliento, kiek galės“, – kalbėjo „Centrum“ generalinis direktorius Artūras Vainora.
Kad kainų didinimas yra trumpalaikė strategija, tvirtina ir ekonomistai. Mat dėl koronaviruso krizės žmonių perkamoji galia, ypač ne pirmo būtinumo paslaugų sektoriuje, ir taip menksta, tad kylančios kainos dar labiau sumažintų bendrą šio segmento verslininkų apyvartą.
