„Teismo nutarimas atspindi dabartines nuostatas, bet tai nereiškia, kad giliau įvertinus istoriją ir genocido sąvoką ta nuomonė nepasikeis“, - BNS trečiadienį sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas, knygos „Partizanų kovos Lietuvoje“ autorius.
Jis pabrėžė, kad vertindami sovietų diktatoriaus Josifo Stalino veiksmus okupuotose Baltijos šalyse, dalis istorikų pabrėžia, jog „tai, kas gali atrodyti kaip klasinis genocidas, gali turėti ryškų etninį ir tautinį atspalvį“.
„Stalinas neketino nužudyti visų lietuvių“
K.Girnius atkreipė dėmėsį, kad tarptautinėje bendruomenėje ilgainiui keitėsi požiūris ir į Osmanų imperijos vykdytas armėnų žudynes, kurios Vakaruose pastaruoju metu vis plačiau pripažįstamos genocidu.
Kartu filosofas pabrėžė, kad sovietų veiksmus vadinant genocidu negalima jų prilyginti nacių vykdytam žydų Holokaustui, per kurį buvo siekiama sunaikinti visus žydus.
„Joks rimtas žmogus nesako, kad tai, kas buvo daroma lietuviams, prilygo tam, kas vyko su žydais. Hitleris bandė sunaikinti visus žydus, Stalinas neketino nužudyti visų lietuvių“, - teigė jis.
„Galima pasakyti, kad prieš Baltijos šalis vyko genocidas, nesiekiant tuo pačiu sumenkinti to, ką įvykdė vokiečiai ir neneigiant to, kad vokiečių nusikaltimai buvo unikalūs ir nuožmesni negu tai, ką sovietai darė Lietuvoje“, - sakė K.Girnius.
Europos Žmogaus Teisių Teismas paskelbė, kad Lietuva su sovietų okupacija kovojusių partizanų naikinimą nepagrįstai prilygino genocidui.
Teismo Didžioji kolegija paskelbė, kad buvęs sovietų saugumo karininkas Vytautas Vasiliauskas Lietuvoje nuteistas remiantis „teisinėmis nuostatomis, kurios negaliojo 1953 metais“ nei vidaus, nei tarptautinėje teisėje, pažeidžiant Europos žmogaus teisių konvenciją.
