Pataisos inicijuotos reaguojant į rezonansą dėl iš šeimos paimtų vaikų.
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisoms po pateikimo pritarta bendru sutarimu. Toliau projektą svarstys parlamento komitetai.
Vyriausybė siekė, kad projektas būtų nagrinėjamas skubos tvarka, bet tam parlamentarai nepritarė, todėl pataisų priėmimas nusikels į kitų metų pavasarį.
Pateikdamas projektą socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis teigė, kad anksčiau priimto įstatymo įgyvendinimas susidūrė su sunkumais.
„Vis dėlto įstatyme yra spragų, kai nustačius antrąjį grėsmės vaikui lygį visais atvejais jis paimamas iš tėvų ar kitų atstovų, pagal įstatymą netaikant alternatyvių vaiko apsaugos priemonių“, – teigė ministras.
Ministerija siūlo atsisakyti grėsmės lygių nustatymo. Dėl nesaugios aplinkos vaikas nebūtų iškart paimamas iš tėvų, bet būtų skiriama laikinoji priežiūra, t. y. vaiką prižiūrėtų giminaičiai ar šeimos draugai.
Ministerija laikosi pozicijos, kad dėl tokių pakeitimų vaiko paėmimas iš tėvų ar globėjų būtų įmanomas tik kraštutiniais atvejais.
„Įstatyme reikia keisti ne smurto apibrėžimą, bet užtikrinti, kad vaikai būtų paimami tik kraštutiniu atveju“, – ketvirtadienį pabrėžė L. Kukuraitis.
Anot jo, pateikti siūlymai „turėtų ženkliai sumažinti paimamų iš šeimų vaikų skaičių ir užtikrinti maksimalią tarnybų pagalbą šeimoms“.
SADM teigimu, skyrus laikinąją priežiūrą vaikas galėtų būti apgyvendinamas su tėvų nurodytais giminaičiais ar kitais emociniais ryšiais susijusiais žmonėmis. Gyvenamoji vieta galėtų būti vaiko tėvų namai arba giminaičių, kitų emociniais ryšiais susijusių asmenų namai.
Kitas variantas – vaikas su vienu iš pavojaus nekeliančių tėvų, globėjų gali būti apgyvendinimas socialinę priežiūrą teikiančioje socialinių paslaugų įstaigoje.
Laikinoji priežiūra truktų iki 20 darbo dienų. Jeigu per tą laiką vaikui vis tiek nebūtų užtikrinama saugi aplinka, tuomet Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba inicijuotų laikinosios globos nustatymo procesą.
Anot ministerijos, vaiko paėmimas iš tėvų ar kitų atstovų, pagal įstatymą, teismo sprendimu taptų įmanomas tik dviem atvejais: pirma, kai tėvai ar globėjai nesutinka su laikinąją priežiūra, antra, kai laikinosios priežiūros priemonių nepakanka užtikrinti vaikui saugią aplinką.
Taip pat siūloma nustatyti administracinę atsakomybę už žinomai melagingus pranešimus apie vaiko teisių pažeidimus.
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą SADM pasiūlė keisti po rezonansą sukėlusio kauniečių vaikų paėmimo iš šeimos atvejo, praeiviui užfiksavus, kaip motina sudavė vienam iš vaikų.
Mažamečiai grąžinti į šeimą po piketo prie Kauno vaiko teisių apsaugos tarnybos, įsikišus dviem Seimo nariams.
Vienas jų, „valstietis“ Mindaugas Puidokas, su grupe parlamentarų inicijavo pataisas, kuriomis, be kita ko, siūloma keisti smurto prieš vaiką sąvoką, į įstatymą įrašant, kad smurtu būtų laikomas tik vaikui sukeliamas „žymus skausmas“, o neleistinu elgesiu būtų laikomas tik „šiurkštus“ vaiko orumo pažeidimas.
Šias pataisas sustabdė Seimo teisininkai, įžvelgę galimą prieštaravimą Konstitucijai.
Per 100 nevyriausybinių organizacijų kreipėsi į Seimą ragindami nepritarti šioms pataisoms. Nevyriausybininkų teigimu, tokie pakeitimai grąžintų fizinį smurtą prieš vaikus.
