Neseniai švietimo ir mokslo viceministras V.Bacys teigė, kad po poros metų šalies mokyklų bus apie 300 mažiau nei šiemet, o mokytojų sumažės net 5 tūkstančiais. Prisiminkime 2011 m. pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą (PUPP). Lietuvių k. teste buvo štai toks šiems laikams labai tinkantis R.Granausko tekstas „Požiūriai“: „J.Audėno, ilgamečio prezidento A.Smetonos padėjėjo, prisiminimai. Išsikviečia Smetona J.Paknį, Centrinio banko valdytoją, ir reikalauja kad pervestų Čekoslovakijos bankui 2 milijonus litų.
„Nėra pinigų“, – atsakė J.Paknys. „Kaip nėra pinigų?! Mes iš jų perkam tūkstantį kulkosvaidžių!“ – surinka prezidentas. „Žaislams nėra pinigų“, – vėl pertraukia jį banko valdytojas. „Ar čia jums žaislai?! Šito prašo Krašto apsaugos – pati svarbiausia – ministerija!“ – surinka A.Smetona. J.Paknys atkerta, kad „svarbiausia Krašto apsaugos ministerija yra Švietimo ministerija!“ Ar jis buvo neteisus? Ar iššovė bent vienas iš to tūkstančio kulkosvaidžių ir ar ne tūkstantis mokytojų paguldė galvas, išėję vėliau į miškus?“ Galbūt šiais laikais, kai kasmet uždaroma keliasdešimt mokyklų, reikėtų labiau įsigilinti į J.Paknio žodžius ir jais vadovautis?
Miesto mokykloje vaikui geriau
Nijolė Naujokienė, Kėdainių rajono savivaldybės mero pavaduotoja
Mokykla reorganizuojama arba uždaroma tokiu atveju, jeigu nelieka mokinių. Per metus moksleivių sumažėja vidutiniškai apie 400. Toks skaičius mūsų rajono mastais atitinka normalios vidurinės kaimo mokyklos pajėgumą. Prieš dešimtmetį rajono mokyklose mokėsi 11 tūkst. moksleivių, o dabar jų skaičiuojame vos 7 tūkst. Šiais metais rajone reorganizuojamos 2 mokyklos. Kitais metais taip pat neišvengsime skaudžių sprendimų. Mūsų rajone mokinio krepšelio lėšų trūksta 2,5 mln. Lt. Kuo mažesnė mokyklėlė, tuo labiau ir stinga. Situacija tragiška būna tokiu atveju, kai mokykloje yra 40 moksleivių ir per 30 darbuotojų. Tada vienam vaikui tenka vienas darbuotojas ir su mokinio krepšelio lėšomis jau neišsiversi. Viena vertus, mažos mokyklėlės kaimui yra labai gerai, tačiau, mano požiūriu, vaikas turi gauti geresnį išsilavinimą, daugiau popamokinės veiklos pasirinkimo galimybių miesto mokyklose. Vaikui mieste yra didesnės galimybės. Dažnai pradinėje mokykloje mokytojai dirba jungtinėse klasėse. Vaikas patenka į bendras 5–6, 7–8 klases ir panašiai. Nei jūs, nei aš nelinkėtume savo vaikui mokytis šiandieninėje visuomenėje tokiomis sąlygomis. Jei ministerija kitaip skirstytų mokinio krepšelių lėšas ir leistų formuoti klases nors ir po 5 vaikus, tuomet didelių problemų išvengtume.
Už kaimo mokyklas niekas nekovoja
Stasė Žuklevičienė , reorganizuotos Lančiūnavos (Kėdainių r.) pagrindinės mokyklos buvusi lietuvių kalbos mokytoja
Labai teisingos J.Paknio mintys, pritariu tokiam požiūriui. Uždarant mokyklas pabrėžiama, kad Švietimo ir mokslo ministerija neturi lėšų. Man atrodo, kad visos ministerijos lyg vienos rankos pirštai. Jeigu vieną pirštą suskausta, mes jį gydome, o ne iškart nupjauname. Ir čia taip: jei švietimui sunkiau, tai gal Krašto apsaugos ministerija gali nepirkti nežinia kam panaudojamų laivų ar lėktuvų ir padėti švietimui. Pinigų Lietuvoje yra. Štai neseniai atsirado milijonai grąžinti žydams. Juk jie nebuvo planuoti, bet atsirado. O gal tie milijonai būtų išgelbėję kelias kaimo mokyklas. Galėtų už savo mokyklas daugiau pakovoti savivaldybės. Labiau švietimą galėtų remti ir pramonininkai, vietos ūkininkai. Jeigu uždaroma pirma nepriklausomybės metais pastatyta (Lančiūnavos pagrindinė) mokykla, tai jau nieko švento ir patriotiško nėra. Uždaromos mokyklos mokiniai nukreipiami į kitas rajono mokyklas, o ką daryti mokytojams – jiems darbo vietų nėra. Skaudu ir gėda dėl tokio valdžios požiūrio į švietimą. Baigiantis mokslo metams mokiniai vis negalėjo susitaikyti su mintimi, kad rudenį į savo kaimo mokyklą grįžti jau nebegalės. Pasisakau prieš bet kokį švietimo įstaigų griovimą ir mokyklų uždarymą. Šalis išgyvena sunkmetį, tačiau turime rasti būdų, kaip jį įveikti, o ne eiti lengviausiu keliu – sugriauti, uždaryti, panaikinti.
Vismantas ŽUKLEVIČIUS
