Kaip teigia Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos (LMVA) prezidentas Dainius Žvirdauskas nuo naujų metų pasikeičianti tvarka sukėlė didelį švietimo įstaigų nepasitenkinimą.
Anot LMVA prezidento, mokykloms nuo GPM skiriamos lėšos suteikdavo tam tikrą laisvę mokykloms disponuoti lėšomis ir padėdavo gerinti pačios švietimo įstaigos infrastruktūrą ir gerovę – nupirkti mokymo priemones mokiniams, rengti remontus, organizuoti išvykas, nupirkti prizus mokiniams už jų pasiekimus, finansuoti mokytojų komandos formavimo („team-building“ – ang. k.) užsiėmimus ar apmokėti gaunamas teisines paslaugas.
„Dabar dažnai šeimos į mokyklas dėl įvairių klausimų ateina su teisininkais. Savivaldybių biudžetuose praeitais metais turbūt nei vienoje savivaldybėje nebuvo numatytos lėšos, už kurias mokykla galėtų apmokėti teisines paslaugas. Tai šitos lėšos (1,2 proc. nuo GPM) buvo vienos iš tų, kurias naudojome teisinėms paslaugoms“, – kaip pavyzdį pateikia D. Žvirdauskas.
„<...> Kaip argumentuoja nevyriausybinių organizacijų (NVO) šalininkai ir visi šitos idėjos autoriai, jie įsivaizduoja, kad ir taip mokyklos valdo didžiulius milijoninius biudžetus. Tačiau visi pinigai yra skirti ugdymo procesui organizuoti. Tai yra mokymo lėšos, mokytojų atlyginimai, pagalbos lėšos, pagalbos specialistų lėšos, valdymo lėšos. Visas tas lėšas galima naudoti tik toms paskirtims ir niekur daugiau. Tai tas klaidinimas visuomenės, kad ir taip milijoninius biudžetus turi mokyklos ir gali kur nori leisti ir čia dar vargšės vyriausybinės organizacijos, kurios tik iš to gyvena, sakysime, yra skriaudžiamos, tai neteisybė“, – prideda jis.
Teigia, jog mokyklos turės kurti paramos fondus
D. Žvirdauskas teigia, kad jau dabar švietimo įstaigoms, norinčioms toliau gauti paramą, teisininkai rekomenduoja įkurti labdaros ir paramos fondus, kuriuos dažniausiai administruoja mokinių tėvai.
LMVA prezidento vadovaujama mokykla jau yra įsteigusi 2 tokio tipo fondus. Visgi kaip pastebi pašnekovas, neretai kyla sunkumų norint panaudoti iš jų gaunamas lėšas. Dėl papildomų biurokratinių formalumų procesai neretai užsitęsia, o žinių trūkumas kai kuriais atvejais dar labiau komplikuoja situaciją.
„Viename iš mūsų fondų susibūrė labai protingi žmonės, tačiau jie neturėjo buhalterinės patirties. Dėl laiku nepateiktų ataskaitų ir deklaracijų fondo sąskaita buvo užrakinta“, – savo patirtimi dalijasi D. Žvirdauskas.
Be to, LMVA prezidentas pažymi, kad įkūrus fondą būtina suformuoti ir fondo valdybą. Anot D. Žvirdausko, šias tarybas dažniausiai sudaro tėvai, tačiau jų dalyvavimas fondo veikloje dažnai baigiasi vaikams pabaigus mokyklą, todėl tenka nuolat atnaujinti valdybos sudėtį.
„Kad būtų prieita prie pinigų, kurie iš principo skiriami mokyklai, atsirado visokių papildomų kliūčių. <...> Šios idėjos autoriai sako, kad taip bus labiau įtraukiama bendruomenė. Taip bus labiau apkraunama bendruomenė biurokratinėmis procedūromis“, – teigia D. Žvirdauskas.
Pašnekovas pabrėžia, kad dėl naujos tvarkos dar labiau padidės atskirtis tarp nevalstybinių ar privačių ir valstybinių švietimo įstaigų.
Kreipėsi į valdančiuosius ir ministrę
Dėl įsigaliojusios naujos tvarkos mokyklų vadovai oficialiai kreipėsi į dabartinės valdančiosios koalicijos partijas, Švietimo, mokslo ir sporto ministrę Ramintą Popovienę ir Seimo švietimo ir mokslo komitetą su prašymu papildyti Labdaros ir paramos įstatymą ir vėl įtraukti švietimo įstaigas, kaip galinčias gauti 1,2 proc. GPM paramą.
„Teiginys, kad „didžiausią dalį paramos gauna biudžetinės įstaigos ir tai kelia abejones, ar tokia besiklostanti praktika – skirti paramą biudžetinėms įstaigoms nėra ydinga ir neiškreipia pačios paramos tikslų.“ yra duomenimis nepagrįstas ir klaidingas. Pabrėžiame, kad jokie teisės aktai nedraudė gyventojams ir iki įstatymo pakeitimo, ir nedraudžia dabar skirti GPM dalį NVO sektoriui, todėl paramos tikslai nėra iškreipiami ir lieka nepakitę“, – tvirtinama švietimo įstaigų atstovų rašte.
Jie nurodo, kad remiantis 2023 m. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, viešosios įstaigos, asociacijos bei labdaros ir paramos fondai bendrai gavo 22 859 148 eurų paramos lėšų iš GPM dalies, o biudžetinės įstaigos 3 853 154 eurų.
Be to, švietimo įstaigų atstovai pabrėžia, kad ne visi šalies gyventojai pasinaudoja galimybe skirti paramą, o gyventojų nepaskirta GPM dalies suma siekia kelias dešimtis milijonų eurų.
„Įstatymo nuostata, kai iš švietimo įstaigų atimama galimybė gauti papildomus finansinius išteklius, traktuotinas ne tik kaip nesusipratimas, bet ir kaip švietimo įstaigų savarankiškumo ribojimas“, – rašte teigia švietimo įstaigų atstovai.
Iš GPM lėšų mokykla surinkdavo kelis tūkstančius eurų
Anonimu panoręs išlikti buvęs ilgametis sostinės mokyklos vadovas, dabar korepetitoriumi dirbantis švietimo ekspertas naujienų portalo tv3.lt žurnalistams teigė, jog nuo GPM skirtos lėšos mokykloms stipriai padėdavo, o būtent jo vadovaujamoje mokykloje per metus kartais pavykdavo surinkti net apie 13 tūkst. eurų, už kuriuos būdavo galima įsigyti mokyklai reikalingų priemonių.
„Tai buvo ženkli pagalba. Galėdavome nusipirkti pažangiausias mokslo priemones, pakeisti kompiuterį, pavyzdžiui, raštinėje arba nupirkti visokių priemonių chemijos kabinetui, fizikos kabinetui. Užtat mūsų (mokykla – tv3.lt) mano laikais klestėjo kaip viena iš pažangiausių mokyklų ir viena iš pažangiausių ugdymo įstaigų“, – tvirtino švietimo ekspertas.
Pašnekovas pastebi, kad švietimo sistema Lietuvoje pastaruoju metu susiduria su itin daug problemų. Visgi jo teigimu, už tai atsakingos ir pačios švietimo įstaigos.
„Mes neturime gerų, atsidavusių mokytojų. Mokant vaikus, reikia juos labai mylėti, reikia juos gerbti. Šiandien nėra pagarbos suaugusiųjų tarpe, tada viskas persikelia į jaunąją kartą. Pas mus išnyko pagarba žmogui, išnyko pagarba mokytojui ir mokiniams. Niekas nesistengia ir dauguma nenori, kad vaikai išmoktų. Būdavo gėda mano laikais, jeigu aš pravedęs pamoką išgirsdavau, „aš nieko nesupratau“. <...> Ar šiandien į tai kas nors kreipia dėmesį? Ne“, – sako švietimo ekspertas.
„<...> Užtat nėra tokios pagarbos ir tada mes pykstam vieni ant kitų. Mokytojai ant vaikų, visa bendruomenė ant mokytojų ir šitaip gaunasi nesusikalbėjimas“, – prideda jis.
Be to, švietimo ekspertas priduria, kad dabartinės sąlygos mokykloms ir mokytojams, jo manymu, yra neblogos, o ir mokytojai iš savo profesijos gali gerai uždirbti, tačiau kartais yra per daug skundžiamasi.
„Žinoma, krūviai dideli ir viskas priklauso nuo visos mokyklos bendruomenės. Kas vyksta toje mokykloje, koks yra mokyklos bendruomenės gyvenimas ir kokie yra mokyklos prioritetai ir vertybės“, – tvirtina pašnekovas.
Teigia, kad lėšos bus panaudojamos efektyviau
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad 2022 m. Seimas iš paramos gavėjų sąrašo išbraukė visas biudžetines įstaigas.
Labdaros ir paramos įstatymo pataisos numato, kad nuo 2025 metų gyventojai nebegalės biudžetinėms įstaigoms, pavyzdžiui, mokykloms, darželiams ir kitoms, skirti iki 1,2 proc. jų sumokėto pajamų mokesčio. Tokią paramą galės gauti tik nevyriausybinės organizacijos ir profesinės sąjungos.
Tuomet pataisų iniciatorius liberalas Andrius Bagdonas teigė, kad Lietuva yra vienintelė Europos Sąjungos šalis, leidžianti tokią hibridinę paramos sistemą.
„Europinė patirtis rodo, kad biudžetinės ar nuo savivaldybių priklausomos įmonės tokios paramos visoje Europos Sąjungoje negauna. Ir manome, kad būtent nevyriausybinis sektorius daug efektyviau panaudoja tas lėšas visuomenės poreikiams tenkinti“, – aiškino Seimo narys Andrius Bagdonas.
Be to, pataisų autorius taip pat tvirtino, kad mokyklos ar darželiai jau ir taip gauna finansavimą iš biudžeto, tad mokėti joms antrą kartą yra tiesiog nesąžininga.
Tuo metu Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas aiškino, kad nevyriausybinės organizacijos viešąsias paslaugas teikia efektyviau ir empatiškiau.
Anot M. Majausko, tokiu atveju parama būtų skiriama tik organizacijoms, kurios rūpinasi viešuoju gėriu: „Kad savo sumokėtų mokesčių dalį asmenys nesusigrąžintų sau skirdami organizacijai, kuri teikia tiesiogiai jiems naudą“.
„Sumokėti mokesčiai valstybei dabar skiriami asmeninei naudai, pavyzdžiui, sodų bendrijos nariai skiria sau susitvarkyti kelią“, – teigė M. Majauskas.
Per pataisų svarstymą M. Majauskas taip pat ne kartą akcentavo, kad paramą leidus skirti tik nevyriausybinėms organizacijoms biudžetinės įstaigos nenukentėtų, nes dalis jų, pavyzdžiui, mokyklos, darželiai, paskatintų tėvų bendruomenes steigti labdaros fondus ir juose kaupti paramą, jų lėšas skirstytų bendruomenės, o ne įstaigų vadovai.
Tam pritaria ir Nacionalinės nevyriausybinių organizacijų koalicijos vadovė Gaja Šavelė, kuri kiek anksčiau žiniasklaidoje teigė esą įsitikinusi, kad mokyklos paramą gaus ir toliau, tik turės įsteigti tam skirtus fondus.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
