Demokratija ir žodžio laisvė... Ar joms galiojant, bet kokiomis priemonėmis ir nebaudžiamas gali susidoroti su savo priešininku, apšmeižti tau neįtikusį kaimyną, atkeršyti nedraugui?
Visi, ko gero, dar puikiai prisimename neseniai „Akistatoje“ ir kitoje spaudoje aprašytą daug diskusijų sukėlusią penkiametės tvirkinimo istoriją. Tėvas, kreipęsis į visas institucijas, teigė, esą jo penkerių metų dukra su motinos žinia buvo tvirkinama gana įtakingų „dėdžių“ – teisėjo ir buvusio Seimo nario padėjėjo. Buvo iškelta baudžiamoji byla. Jau geras pusmetis ji keliauja iš vienos instancijos į kitą, nes tėvas įžvelgia esant šaltakraujus vaiko teisių apsaugos darbuotojus, korumpuotus teisėjus, abejingus prokurorus, nieko neišmanančius psichologus. Pats apklausęs savo dukrą, nes, girdi, niekuo nepasitikįs, ir įrašęs šį „tardymą“ į DVD, išsiuntinėjo visoms redakcijoms.
Atsižvelgiant į tėvo pageidavimus šiuo metu bylą nagrinėti ėmėsi Vilniaus apygardos prokuratūra. Tačiau tėvas – Drąsius Kedys, – argumentuodamas, neva nesulaukia pagalbos, sukūrė tiklalapį ir į jį įdėjo ne tik pagalbos prašymus, kreipimusis, dukros „apklausą“, bet ir tariamų ar tikrų tvirkintojų nuotraukas: Kauno apygardos teismo teisėjo Jono Furmanavičiaus bei politiko Andriaus Ūso. Be to, D. Kedys kviečia padėti surasti ir trečiąjį tvirkintoją, kurio esąs žinomas tik vardas – Aidas.
Pažeistos vaiko teisės
Kai tėvas po redakcijas išsiuntinėjo dukters apklausą, jau tuomet vaiko teisių apsaugos kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė griebėsi už galvos. „Tėvas peržengia visas ribas, – piktinosi kontrolierė. – Jis juk paviešina ikiteisminio tyrimo medžiagą. Taip jau pažeidžiamas įstatymas, o svarbiausia – pažeidžiamos vaiko teisės, jo interesai. Kaip tėvas nesuvokia, kad paskelbdamas plačiajai visuomenei savo dukrelės išpažintį, jis gali smarkiai pakenti vaikui ateityje! Kas kaltas ir ar kaltas, gali nuspręsti tik teismas. Tėvas, skubindamas procesą, tik dar labiau pažeidžia vaiko ir taip smarkiai pažeistą psichiką. Mergaitei jau reikalinga psichologų pagalba.“
Tiek kalbinti prokurorai, tiek kontrolierė stebėjosi, jog tėvas skambina visais varpais, tačiau mergaitei siūlomos pagalbos kategoriškai atsisako. „Mintis, kad istorija galbūt ne visai tokia, kokią dėsto tėvas, sukelia tas faktas, jog tėvas nesutinka atiduoti mergaitės į Vaiko raidos centrą, kur mergaitė gaus ne tik kvalifikuotą pagalbą, bet ir bus galima, daugiau netraumuojant jos, sužinoti visą tiesą, – sakė vienas prokurorų, nenorėjusių, kad jo pavardė būtų paskelbta. – Kodėl kategoriškai atsisakoma pagalbos? Galbūt pagalbos reikia ir tėvui?“
Beje, „Akistatos“ duomenimis, ruošiamasi apriboti D. Kedžio teises į dukrą. O tai suteiks galimybę suteikti mergaitei psichologinę pagalbą ir galbūt pavyks nustatyti tiesą, kas mergaitę iš tikrųjų tvirkino. Be to, kai kurių šaltinių teigimu, D. Kedžiui taip pat gresia ir baudžiamoji byla.
Teisėjas apstulbęs
Kaip svetainėje „Pedofilai.com“ pasirodė ir tariamų (ar tikrų?) tvirkintojų nuotraukos, šių eilučių autorė pasikalbėjo su Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų teisėju Jonu Furmanavičiumi. Paklaustas, ar matė savo nuotrauką tame portale, teisėjas ilgokai tylėjo. „Kokiame portale? – perklausė virpančiu balsu. – Nieko nežinau... Nemačiau.“ Teisėjas tvirtino, jog nežinąs, kodėl jis apkaltintas tokiu nusikaltimu, sakė nepažįstąs nei mergaitės tėvo, nei mergaitės motinos. Negalėjo prisiminti ir savo nagrinėtos bylos, kuri galbūt galėjo sukėlė D. Kedžio ir jo artimųjų pyktį ir kerštą.
„Kas mane pažįsta, tie žino, koks aš ir ar galėjau tokiais dalykais užsiimti, – teisinosi J. Furmanavičius. – Vienintelė sąsaja su ta šeima – kad mano kabinetas šalia D. Kedžio sesers kabineto... Ar tai nusikaltimas?“
Teisėjas sako, jog apginti save jis gali tik privataus kaltinimo tvarka – kreiptis į teismą. „Kito kelio nėra, – sakė J. Furmanavičius. – Tačiau – vėl kazusas. Aš juk teisėjas, tai jei sprendimas bus man palankus, vėl, ko gero, bus eskaluojama, jog teisėjų klanas – korumpuotas...“
Gali daryti, ką nori
Mūsų kalbinti pareigūnai visi kaip vienas sutarė, jog šios istorijos dalyvių pavardžių paviešinimas – neleistinas. Paprastai tokiose bylose, kur nukentėję mažamečiai, stengiamasi teikti tik tiek informacijos, kad nebūtų pažeistos vaiko teisės ir nepakenkta jam ateityje. Šiuo atveju pažeidžiami įstatymai, jau nekalbant apie moralę.
Vadinasi, internetinėje erdvėje galima elgtis kaip nori: sudoroti neįtikusį priešininką, purvais apdrabstyti griežtą viršininką, pasityčioti iš kolegos?.. Kol žmogus varstys teismų duris ir bandys įrodyti, jog jis ne kupranugaris, atsiras tokių, kurie ir patikės, o paneigimo gal niekada ir nepamatys...
„Deja, nėra jokių apribojimų – ką nori žmogus savo internetinėje svetainėje, tą ir skelbia, – sakė Kriminalinės policijos biuro prie Policijos departamento viršininkas Algirdas Matonis. – Žinoma, tie, kurie propaguoja smurtą, pornografiją ar kursto terorą, turėtų būti baudžiami ir tai bandoma daryti. Tačiau kartais labai sunku nustatyti šaltinį. Mūsų žmonės šiais metais jau užfiksavo apie 10 „vaizdelių“, kuriuose demonstruojamos smurto, vandalizmo scenos ir surasti jų autoriai. Tačiau atsitinka taip, kaip, tarkim, buvo sausio mėnesį, kai buvo paskelbtas totalizatorius: daužys Seimo langus per mitingą prie valdžios rūmų, ar ne? Tai jau paslėptas kurstymas juos daužyti. Pradėjus tyrimą, pasirodė, jog serveriai kažkur Kaimanų salose...“
Viršininkas patikino, jog kažkokio „sieto“, kuris galėtų atsijoti visą šlamštą ar psichiką, ypač nepilnamečiams, žalojančią informaciją, nėra. Ir nubausti tuos, kurie šmeižia ar kursto neapykantą, galima tik kreipiantis, tarkim, apšmeižtam žmogui privataus kaltinimo tvarka į teismą. „Jei tai liečia ne konkretų žmogų, – sakė A. Matonis, – jau galima įžiūrėti viešąjį interesą. Čia tuomet darbo imasi prokurorai.“
Aurelija Jaruševičiūtė
