akistatoje

 Kai kalbama apie lytinius nusikaltimus, beveik visada skriaudikai būna vyriškosios giminės atstovai. Tačiau tai nėra taisyklė. Policijos pareigūnai ne be reikalo sako, kad kartais jų rankose atsidūrusios moterys ir merginos yra bene 10 kartų aršesnės už įkliuvusius vyrus. Tokių – agresyvių, kerštaujančių, smurtaujančių – yra ir nepilnamečių mergaičių. Šiurpiausia, kai jos kaltinamos lytiniais nusikaltimais.

Teigiama, jog Lietuvoje yra maždaug 5000 tikrų narkomanų – tokių, kurie jau nė dienos negali praleisti be kvaišalų, kuriems negavus eilinės dozės prasideda „lomkės“ (šaltkrėtis ir kaulų laužymas), tokių, kurie, kad nutrauktų priklausomybę nuo heroino, bando jį keisti metadonu. Kriminalistų žiniomis, kita dalis narkomanų – 3 ar net 5 kartus didesnė – niekuo neišsiskiria iš minios.

Demokratija ir žodžio laisvė... Ar joms galiojant, bet kokiomis priemonėmis ir nebaudžiamas gali susidoroti su savo priešininku, apšmeižti tau neįtikusį kaimyną, atkeršyti nedraugui? Visi, ko gero, dar puikiai prisimename neseniai „Akistatoje“ ir kitoje spaudoje aprašytą daug diskusijų sukėlusią penkiametės tvirkinimo istoriją.

Henrikas Daktaras savo autobiografijoje „Išlikt žmogumi“ prisimena vieną kraupiausių nusikaltimų „Vilijos“ restorane. Du lyderiai - jau negerai 1993-iųjų liepą Kaune pasklidus kalboms apie paslaptingai pradingusį H. Daktaro artimą pažįstamą Vladimirą Seneckį, geriau pažįstamą pravardėmis Turistas bei Sosiska, daugelis miesto nusikaltėlių pasijuto nesaugūs. Kalbama, kad V. Seneckis vieną karštą liepos dienos rytą nuvyko į „daktarams“ priklausantį „Vilijos“ restoraną ir nebegrįžo.