Pagal Seimo beveik prieš metus paskelbtą nutarimą reorganizuoti apylinkių teismus tik šį rudenį prasidėjęs realus procesas turi finišuoti iki ateinančių metų pradžios. Tad vietoj Kauno miesto ir Kauno rajono apylinkių teismų netrukus veiks vienas – Kauno apylinkės teismas. Šis pavyzdys iš naujo pažadino prieš keletą ar netgi keliolika metų prasidėjusias, vėliau aptilusias kalbas apie dviejų kaimyninių savivaldybių – Kauno miesto ir Kauno rajono – galimą susijungimą.
Lietuvos naujienų agentūra ELTA abiejų savivaldybių vadovams uždavė tą patį klausimą:
– Ar būtų galima dabartinę teismų reorganizaciją prilyginti pirmam žingsniui galimos savivaldybių administracinės reformos, po kurios veiktų viena – Kauno savivaldybė, ar toks žingsnis kiekvienai iš jų būtų naudingas, ar ne?
Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas:
Valerijus Makūnas (nuotr. Elta)
– Žinoma, minčių jungti šias dvi savivaldybes būta jau seniai, tad neabejoju, jog kažkam ir teismų jungimasis gali pasirodyti geru pavyzdžiu. Nors aš tų skirtingų institucijų jungimųsi jokiu būdu netapatinčiau. Nesibaidome minčių apie rajono ir miesto savivaldybių jungimą – Kauną su Pakaune ir šiandien vienija daugybė bendrų jungčių. Tačiau pirmiausia bet kokie jungimai turėtų būti daromi pasvėrus – ar iš to būtų nauda žmogui? Ar naujasis darinys sugebėtų pasirūpinti, kad tiek rajone, tiek mieste gyvenantis žmogus pasijustų geriau? Ar gyventojas turės daugiau komforto, gražesnę aplinką, geresnius kelius, prieinamesnes paslaugas – socialines, švietimo?
Kai prieš keliolika metų Kaunas prisijungė kai kurias priemiestines rajono vietoves, žmonės turėjo nemažai lūkesčių – tikėjosi gyventi miesto sąlygomis, vaikščioti šviesiais, asfaltuotais takais – ir panašiai. Būtų įdomu dabar jų paklausti – kiek tie lūkesčiai buvo pateisinti, juolab kad laiko tam įgyvendinti turėta užtektinai.
Rajono savivaldybė tvarko savas teritorijas – net į atokiausius rajono kampelius atkeliauja vandentiekio ir nuotekų sistemos, po truputį asfaltuojami keliai.
Noriu pabrėžti, kad nesame išlaikytiniai: suformuojame pakankamai subalansuotą savivaldybės biudžetą, jį vykdome ir sėkmingai įgyvendiname projektus. Sugebame sumaniai pasinaudoti Europos Sąjungos parama užtikrindami rajono gyventojų saugumą, gerindami sveikatos priežiūros paslaugas bei visa kita, kas reikalinga gyvenimo kokybei pasiekti. Manau, einame gera kryptimi, nes rajone gyventojų daugėja, kai daugelyje Lietuvos savivaldybių jų mažėja.
Kažkada jau buvo kilęs „vajus“ dėl naujos savarankiškos savivaldybės mūsų rajone įsteigimo. Vyko apklausa, žmonės įvairiai pasisakė, – buvo norinčių įsteigti Vilkijos savivaldybę.Tačiau vis dėlto Vilkija tebeliko Kauno rajono savivaldybės dalimi. Ir tai gerai:
Europos praktika rodo, kad racionaliausiai savivaldybė gali gyvuoti tuomet, kai jos aptarnaujamoje teritorijoje gyvena nors 40-60 tūkstančių gyventojų. Kauno rajono savivaldybėje jų yra gerokai daugiau. O štai mažiau nei 12 tūkst. gyventojų turinčios savivaldybės, galima sakyti, visai neišsilaiko. Ką jau kalbėti apie Vilkiją, kurioje tegyvena apie 5 tūkst. žmonių.
Kauno miesto savivaldybės meras Andrius Kupčinskas:
Andrius Kupčinskas (nuotr. Elta)
– Mes visai neseniai savoje savivaldybėje patvirtinome Kauno rajono savivaldybės, kurios teritorija apjuosia miestą, administracinio centro detalųjį planą. Tarsi rajono valdžia Kauno mieste būtų koks Vatikanas Romoje, kurie vienas be kito negali.
Taip ir pas mus, – viena savivaldybė be kitos neišsiverčia. O jei jos būtų sujungtos, tai, manyčiau, iš to naudos abi turėtų.
Yra visokių prielaidų, daug politinių motyvų dėl to sujungimo, kurie vadinami galimais. Administracinė reforma – tik vienas jų. Jungtys jau vyksta – miesto vandentiekis keliauja ir į rajoną, nuotėkų sistemos – irgi. „Kauno švara" aptarnauja nemažai Kauno rajono savivaldybės gyvenviečių, išveža buitines atliekas. Miesto viešasis transportas veža moksleivius į miesto mokyklas, o miesto savivaldybė pasirūpina, kad rajono vaikai, kaip ir Kauno miesto, turėtų teisę lengvatine kaina mokėti už pavežėjimą.
Iš tikrųjų diskutuotinas yra klausimas vadinamų žiedinių savivaldybių prijungimo prie didelio miesto, kurį jos apsupa. Ne vien dėl galimo administravimo kaštų pamažinimo.
Man atrodo, jog Kauno ir Kauno rajono sujungimas būtų palankus ir ta prasme, kad rajono gyventojai jau dabar save vadina kauniečiais. Pabrėžiu, klausimas – diskutuotinas, ir jeigu rajono bei miesto gyventojai (jų nuomonės būtinai turi būti išklausytos) pasisakytų už sujungimą, reikėtų tą klausimą aptarti politiniu lygmeniu. Bet kol nebus sutarimo, negalima skubėti priimti sprendimo.
