Porelė tada atsidūrė Nemuno saloje, kur toliau vartojo alkoholį. Minimą draugę vyras matė pirmą kartą gyvenime. Būnant saloje, anot žudiko, žmonos draugė pasiūlė pasimylėti, bet šis atsisakė. Tas moteriai nepatiko ir ji įstūmė V. Narbutą į upę.
Iš vandens vyras išlipo apimtas įsiūčio. Jis pradėjo talžyti moterį tol, kol ši neberodė gyvybės ženklų. Ekspertai suskaičiavo, kad moteriai suduota ne mažiau 13 smūgių į galvą ir kitas kūno vietas. Nuo smūgių moteris parkrito ant pievos, tačiau jis to nepaisė ir toliau mušė gulinčią moterį.
O tada, lyg niekur nieko, V. Narbutas įmetė jos kūną į Nemuną ir sugrįžo į uošvienės namus, kur laikinai glaudėsi, atvykę į Kauną. Vėliau paaiškėjo, kad į upe moteris buvo įmesta dar gyva, tačiau netrukus ji prigėrė. Žudikas tikėjosi, kad upės srovė kūną nuneš tolyn, tačiau jis liko praktiškai toje pačioje vietoje, kur jį ir pastebėjo atsitiktinis praeivis.
Bausmė liko nepakeista
Už šį nusikaltimą, kuris įvykdytas dar 2019 m. spalio 17-ąją, Kauno apygardos teismas V. Narbutui skyrė 12 metų laisvės atėmimo bausmę.
Teismas kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir būdamas recidyvistu – vyras yra teistas penkis kartus, o lengvinančia aplinkybe – kad prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailėjosi.
Nukentėjusiąja šioje byloje pripažinta dukros netekusi moteris. Jai iš žudiko priteista 450 eurų turtinė ir 25 tūkst. eurų neturtinė žala.
Pats žudikas su bausme sutiko ir nepareiškė noro teikti apeliacinį skundą. Tą padarė dukros netekusi motina.
Apeliaciniame skunde ji prašė nuosprendį pakeisti. Moteris siekė, kad V. Narbutui, kaip pavojingam recidyvistui, būtų paskirta griežtesnė laisvės atėmimo bausmė.
Taip pat ji prašė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkinti visiškai ir jai priteisti 50 tūkst. eurų vietoj jau priteistos perpus mažesnės sumos.
Šį apeliacinį skundą išnagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas priėmė sprendimą atmesti motinos skundą ir palikti galioti Kauno apygardos teismo nuosprendį.
Žudiko versija
V. Narbutas teisme kaltu prisipažino. Jis pasakojo, kad tą dieną gėrė jis, jo žmona ir šios draugė. Po kurio laiko jo žmona išvažiavo taksi automobiliu į namus, o jis su jos drauge nuėjo išgerti alaus kitur.
Begeriant tarp jų įvyko konfliktas. Žudikas teigė, kad moteris prašė, jog jis išsiskirtų su žmona, bet jis pasakė, kad myli savo žmoną. Tada jį įstūmė į vandenį, o jis supykęs ją mušė.
Per pirminę apklausą vyras teigė, kad turėjo lytinių santykių su žmonos drauge šios sutikimu dar prieš pradedant ją mušti. Vėliau teisme jau pasakojo, kad atsisakė tokio pasiūlymo. Ankščiau moters nepažinojo, susipažino tik tą pačią dieną.
Kai jis mušė moterį, ši šaukė „padėkit“. V. Narbutas teigia, kad daug ko nepamena, nes buvo labai girtas.
Žudikas pasakojo, kad tiek būnant girtam, tiek blaivam jį kartais užvaldo pykčio, įniršio priepuoliai ir jis tampa agresyviu, nevaldo savo emocijų, kartais smurtauja.
Tą dieną V. Narbuto žmona išvyko namo viena, nes pradėjo pavyduliauti. Ji priekaištavo V. narbutui, kad šis rodo dėmesį jos draugė. Žmona pasakė, kad jis važiuotų namo, tačiau vyras atsisakė.
Po žmogžudystės vyras grįžo į uošvienės namus, kur jau miegojo tiek jo žmona, tiek naujagimis. Netrukus užmigo ir jis pats. O jau kitą dieną pareigūnai beldėsi į namų duris.
V. Narbuto žmona teisme sakė, kad naktį grįžęs vyras buvo visas šlapias, purvinas ir išsigandęs. Jo kelnės, viršutiniai rūbai, batai buvo purvini, šlapi. Ji paklausė kas atsitiko, bet jis tada nieko jai nepasakė. Rytą jis jai šaltai paaiškino, kad nužudė jos draugę. Moteris iš pradžių tuo nepatikėjo, kol prie durų slenksčio neišvydo policijos pareigūnų.
Moteris pridūrė, kad tą naktį, kai grįžo namo vyras, jis kalbėjo su kažkokias ateiviais. Paaiškėjo, kad jis vartodavo moteriai išrašytus stiprius raminamuosius. Socialiniai darbuotojai jam esą siūlė eiti gydytis į psichiatrinę, bet jis atsisakė.
