Niekas nežinojo, kas nutiko Lieselottei Schlenger. Nebuvo jokių liudininkų, įtariamųjų, jokių įtartinos veiklos ženklų (žinoma išskyrus tai, kad ji buvo pasmaugta viela iš gėlių puokštės). Tačiau netoliese L. Schlenger kūno buvo paliktas arbatos puodelis, ant kurio policija aptiko kito asmens DNR. Tai buvo vienintelis rastas įkaltis.
Tyrimas sustojo, nes vienintelė įtariamoji buvo nežinoma moteris, kurios DNR atitikmens policijos duomenų bazėje nebuvo. Bent jau kol kas.
Po aštuonerių metų, 2001 m. balandžio 21d. Freiburge, Vokietijoje, savo namų virtuvėje buvo rasta negyva 61-erių metų moteris. Auka taip pat buvo pasmaugta, o šįkart tos pačios nepažįstamos moters DNR buvo rasta ant vieno iš virtuvės stalčių. Panašus nužudymo būdas ir DNR atitikmuo paskatino policiją manyti, kad Vokietijoje siaučia serijinė žudikė.
Po aštuonerius metus trukusio tarpo, jos DNR buvo aptinkama daugybėje nusikaltimo vietų.
Vis daugiau vietų turėjo DNR pėdsakus
Praėjus penkiems mėnesiams po antrojo nužudymo, jos DNR buvo rasta ant išmesto heroino švirkšto, ant kurio vienoje Gerolšteino žaidimų aikštelėje užmynė septynmetė. Po kelių savaičių genetinė informacija buvo rasta ant apvogtame priekabiniame namelyje palikto sausainio Bad Kroicnache, lyg ji būtų tyčia jį išspjovusi, kaip kokią vizitinę kortelę policijai.
DNR taip pat buvo aptikta biure Dytcenbache, į kurį buvo įsilaužta, paliktame pavogtame automobilyje Heilbrone, ir ant dviejų alaus butelių bei vyno taurės bare Karlsrūhe, kur atrodė, kad apvogusi barą, ji dar pasiliko porai gėrimų.
Ypač keistas atvejis įvyko 2005 m. gegužės 6 d., kai vyras nušovė savo brolį 7,65 kalibro pistoletu. Moters DNR buvo rasta ant vienos iš kulkų.
Jos DNR buvo rasta net 40-yje nusikaltimo vietų Austrijoje, pietų Vokietijoje ir Prancūzijoje. Tarp jos atliktų nusikaltimų: vagystės, ginkluoti įsilaužimai ir žmogžudystės. Situacija pasidarė dar keistesnė, kai policija nusikaltimo vietose aptikdavo ir kitų asmenų DNR. Tuo metu buvo manyta, kad šie žmonės – jos bendrininkai, tačiau to paties bendrininko DNR niekada nebuvo randama dviejose nusikaltimo vietose, be to, niekas neprisipažino.
Iki tol nežinoma moteris buvo vadinama moterimi be veido, tačiau po policininkės nužudymo, ji buvo praminta Heilbrono fantome. Pareigūnė Michele Kiesewetter, 22-ejų, kartu su savo kolega pietavo policijos automobilyje, kai į jį įlipo du žmonės ir sėdėdami ant galinių sėdynių šovė pareigūnams į nugaras. Jos partneris išgyveno, tačiau M. Kiesewetter mirė įvykio vietoje.
Ant galinės automobilio sėdynės ir prietaisų skydelio buvo rasta fantomės DNR. Visiškai sutrikę, policijos pareigūnai paskelbė 300 000 eurų atlygį už bet kokią informaciją apie moters buvimo vietą. Tai nebuvo lengva užduotis, kai apie ją buvo žinoma tiek mažai, ir ypač, kai vieni liudininkai apibūdino žudikę kaip moterį, o kiti, kaip vyrą.
Netikėtas kaltininkas
2009-aisiais byloje atsirado naujas įtariamasis ir tyrimas buvo baigtas supratus, kad įvyko gėdinga klaida: pati žymiausia žudikė Vokietijos istorijoje, kuri, kaip buvo manoma, nužudė šešis žmones, iš tiesų neegzistavo.
Tais metais Prancūzijos policija rado sudegusį 2002 m. dingusio pabėgėlio kūną. Lavonas buvo identifikuotas pagal pirštų antspaudus, kuriuos vyras pateikė, siekdamas gauti prieglobstį. Tik, eilinį kartą, ant jo kūno buvo rasta fantomės DNR.
„Tai, žinoma, buvo neįmanoma, nes pabėgėlis buvo vyras, o fantomės DNR priklauso moteriai“, – „Siegel Online“ 2009 m. sakė Sarbriukeno prokuratūros atstovas.
Dar kartą patikrinus vyro genetinę informaciją, fantomės DNR nebeliko. Tragiška vyro mirtis pagaliau išaiškino šią bylą: nebuvo jokios serijinės žudikės, o DNR iš tikrųjų priklausė moteriai, dirbusiai medicininių priemonių pakavimo centre. Viso to kaltininkė buvo DNR tarša.
Policija 16 metų ieškojo serijinės žudikės, siūlė milžiniškus piniginius atlygius tik tam, kad sužinotų, jog visą laiką sekė jų pačių naudojamus užterštus vatos pagaliukus.
