„Mes jau prieš atostogas ruošėmės procesui, kadangi nuolat stebime susirgimo atvejus Kauno mieste, ruošėmės teisės aktų pakeitimams, kurie, tikėjomės, bus priimti mūsų miesto atžvilgiu, apsiklausėme, kaip tėvai matytų tą situaciją, surinkome duomenis, kiek sutiktų testuotis“, – BNS sakė savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Eglė Andriuškienė.
Pasak jos, nors nemaža dalis tėvų sutiko, tačiau savivaldybė sulaukė ir didelio pasipriešinimo, nes šie tyrimai yra numatomi tik kaip galimybė, o ne prievolė, jei savivaldybė nepatenka tarp labiausiai paveiktų.
„Mes esame pasiruošę – tiek palapinė kaupiniams mobiliajame punkte atidaryta, bendravome su laboratorijomis, kurios atliktų mums tuos tyrimus, jų pajėgumus esame išsiaiškinę. Procesui esame pilnai pasiruošę, tik tam, aišku, kadangi tai nėra prievolė ir ta prievolė mums nereglamentuota, mes turėjome atsiklausti bendruomenių“, – sakė savivaldybės atstovė.
„Vakar vyko pokalbis ir balsavimas ir bendruomenė nusprendė, kad grįžtame į procesą mišriu būdu ir kol kas nesitestuojame“, – pridūrė ji.
Tikėjosi kitokio Vyriausybės sprendimo
E. Andriuškienė atkreipė dėmesį, kad nors Vyriausybės nutarimuose dėl kontaktinio ugdymo yra minimas naujų atvejų 100 tūkst. gyventojų rodiklis, jame savivaldybės, kurios yra laikomos turinčiomis geresnę epidemiologinę situaciją, įvardijamos pavadinimais. Todėl, nors Kaunas ir yra peržengęs numatytą 300 atvejų ribą, vis dar tebėra priskiriamas prie savivaldybių su geresne padėtimi ir įpareigoti kolektyvų testuotis jie negali.
„Skaičius mes matome, bet susipriešinimą kelia tai, kad mes įvardyti vis dar kaip mažai sergantys ir mes jų priversti negalime“, – kalbėjo ji.
Pasak E. Andriuškienės, Kaunas trečiadienį tikėjosi Vyriausybės sprendimų, kurie perkeltų savivaldybę į kitą zoną, kai ugdymas galimas tik taikant kaupinių metodą, tačiau tokio sprendimo nebuvo.
„Mūsų yra daug – 58 įstaigos, ir nuomonių yra visokiausių: šalia to, kad vieni nori tų kaupinių, kiti skundžiasi ir šią savaitę buvome gavę prašymą leisti piketuoti prie savivaldybės – 3 tūkst. tėvų norėjo surengti piketą dėl to, kad mes juos verčiame, nors teisės aktai nereglamentuoja, atlikti kaupinius“, – pasakojo savivaldybės atstovė.
Jos teigimu, ši situacija rodo, jog jeigu Vyriausybė norėtų, kad savivaldybės į augančius susirgimų skaičius reaguotų operatyviai, nutarimai turėtų reglamentuoti skaičius, o ne įvardyti jas pavadinimais.
Todėl Kaunas per savaitgalį testuos mokytojus, kurie nesiskiepijo ar dar neturi antrosios dozės. Svarstoma leisti kaupinių metodą taikyti ten, kur jam pritaria absoliuti dauguma moksleivių šeimų.
Davė laiko pasiruošti
Premjerė Ingrida Šimonytė šią savaitę sakė, kad savivaldybės, kuriose atvėrus pradinio ugdymo įstaigas pablogėjo epidemiologinė situacija, turės pereiti prie kaupinių testavimo, o Kauną minėjo kaip vieną iš miestų, kurių tai laukia.
Vyriausybė trečiadienį priėmė karantino nutarimo pakeitimus, kuriais šiek tiek išplėstas savivaldybių, kuriose leidžiamas ugdymas be testavimo sąrašas. Pasak I. Šimonytės, taip palikta laiko įstaigoms pereiti prie griežtesnės tvarkos.
„Šiandien Vyriausybės priimtas sprendimas yra toks, kad po atostogų, kadangi atostogos baigiasi greitai, šių savivaldybių mokyklos į ugdymą grįžta, tačiau savivaldybės turės savaitę-pusantros pereiti prie kaupinių testavimo, jeigu ten situacija nepagerėja ir veikti taip, kaip veikia Vilniaus mokyklos“, – sakė ji.
Ministrų kabinetas nusprendė, kad švelnesnes karantino režimo priemones galima įvesti savivaldybėse, kur dviejų savaičių naujų COVID-19 atvejų skaičius neviršija 300 atvejų, tenkančių 100 tūkst. gyventojų. Šiuo metu nustatyta riba yra 200 atvejų.
Kartu nustatyta, jog jei per dvi savaites atvejų skaičius savivaldybėje nesumažės iki 200, ji būtų išbraukta iš švelnesnių ribojimų sąrašo.
Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, tokių savivaldybių šiuo metu yra 13.
Šiek tiek atlaisvinus reikalavimus savivaldybėms, švelnesni reikalavimai iš viso gali būti taikomi 49 savivaldybėse, tarp jų – Alytaus, Kauno ir Klaipėdos miestuose bei rajonuose.
