Tiesa, prieš mėnesį siuntų perskirstymas buvo kone visiškai sustojęs dėl naujos sistemos diegimo. Susisiekimo ministerija tvirtina, kad paštas iššūkiams privalėjo pasiruošti ir susitvarkyti duoda savaitę.
Vilnietis Vilius iš Kinijos ir kitų valstybių užsisakęs kompiuterio pelę ir kitų smulkmenų, tačiau kai kurių daiktų nesulaukia jau pora mėnesių. Nors sistema rodo, kad prekės jau seniai Lietuvoje: „Iš viso atvyko tik 3 iš 17 ir tai pavėlavusios mėnesį. O dabar išvis mėnesį nieko negaunu.“
Vaikinas sako, kad prekėms išleido palyginti nedaug – 60 ar 70 eurų, tačiau vis tiek pyksta dėl Lietuvos pašto vėlavimų: „Mes neturim pasirinkimo, su kuria įmone bendrauti perkant iš užsienio, mes priversti turėti reikalų su Lietuvos paštu. O jei jis nefunkcionuoja, Lietuvos žmonės vienu aspektu yra izoliuojami nuo likusio pasaulio.“
Viliui antrina ir klaipėdietis Liutauras, vis dar laukiantis kur kas brangesnių pirkinių iš užsienio. Elektroninėje sistemoje jis mato, kad vienas pirkinys jau prieš pusantros savaitės neva paruoštas pristatymui, tačiau šiandien paaiškėjo, kad jo net nėra mieste.
„Nuo to, kai pasirodė, dvi savaites negavau žinutės. O šiandien, kai buvau pašte, sako: „Žinai, jos Vilniuj“, – sako klaipėdietis Liutauras Bartašius.
Tokie žmonių nukentėjusių dėl Lietuvos pašto problemų skundai internete liejasi jau kelintą mėnesį.
„Klientas, kai turi brangių pirkinių, aišku, piktas kaip velnias viduje. Aš iš savo pusės, kaip klientas, darau – klausinėju, domiuosi, seku. Bet iš Lietuvos pašto absoliučiai tragiška padėtis“, – pasakoja L. Bartašius.
Lietuvos pašto vadovė atkerta, kad ne tragiška, o gerėjanti.
„Reikia atsiprašyti už tai, kad teko laukti ilgiau siuntų. Tačiau šis vėlavimas dabar yra mažėjantis. Svarbiausia atkreipti dėmesį, kad siuntos, kurios vėluoja, neretai yra ne vien mūsų pusėje vėluojančios“, – teigia Lietuvos pašto vadovė Asta Sungailienė.
Asta Sungailienė aiškina, kad tokie srautai, kokie būna per Kalėdas, šiemet užsitęsė iki pat Velykų. O ir išaugo dvigubai, lyginant su pernykščiais metais. Vien kovą Lietuvos paštas perskirstė per keturis milijonus siuntinių. Vis dėlto kovo pradžioje siuntų perskirstymas buvo užstrigęs – dėl to, kad rankinį darbą pagaliau pakeitė ši automatinė sistema.
„Buvo kovo pirmosiomis dviem savaitėmis, jie išspręsti, siuntos ir laiškai keliauja įprastais terminais ir vidaus dalyje tai buvo susiję su transformacija. Kai mes kalbam apie iš užsienio keliaujančias siuntas, jos susijusios su padidėjusiais srautais“, – kalbėjo A. Sungailienė.
Žmones pasiteisinimai išaugusiais srautais piktina: „Jeigu pelno siekianti įmonė vertina paklausos padidėjimą ne kaip galimybę, o problemą, tai problema yra pačioj įmonėj.“
Lietuvos paštas yra akcinė bendrovė, tačiau visos akcijos priklauso valstybei. Apie tai, kad visiems iššūkiams bendrovė privalėjo pasiruošti iš anksto, kalba ir Susisiekimo ministerija.
„Turėjom tikrai rimtus ir konstruktyvius susitikimus. Ir ne paslaptis, kad ir pati vadovybė, ir valdyba pripažino, kad tam tikros rizikos nebuvo suvaldytos“, – sako viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė.
Rankinį siuntų perskirstymą Lietuvos paštas automatizavo kone paskutinis Europos Sąjungoje. Ateityje tai turėtų užtikrinti sklandesnį darbą. Pasiruošti pokyčiams užtruko trejus metus ir kainavo tai 24 mln. eurų. Ministerija Lietuvos pašto vadovybę ragina nebeerzinti žmonių, susitvarkyti laiko duoda savaitę, iki balandžio vidurio.
„Projektui buvo ruoštasi iš anksto ir visos rizikos turėjo būti įvertintos, akivaizdu. Jeigu matome, kad kažkur yra strigimai, tai jie turi būti skubiai šalinami. Terminai yra labai aiškūs“, – pasakoja A. Vaiciukevičiūtė.
Kas bus, jei siuntos ir toliau strigs, ministerija nekonkretizuoja, tačiau tikina, kad atsakomybę Lietuvos pašto vadovybė prisiimti turės. Savo ruožtu pašto vadovė žmonėms primena siunčiantis pirkinius tinkamai nurodyti savo adresą. Nemažai siuntinių su itin lakoniškais duomenimis adresatų tikriausiai nepasieks niekada.
