Tai, kad Europos Sąjungoje esame avarijose daugiausia žūstančiųjų ir dar savižudžių tauta, jau nieko nebenustebinsi. Tačiau pasirodo, kad mes, lietuviai, Europos Sąjungoje esame net ir tarp dažniausiai skęstančiųjų!
Briuselio biurokratai neseniai suskaičiavo, jog Europos Sąjungos šalyse iš 100 000 gyventojų kasmet priburbuliuoja 1,58 statistinio žmogaus. Tuo metu mūsų gimtojoje Lietuvėlėjė net penkis kartus daugiu, t.y. vandenyje žūsta net 8-9 piliečiai.
Lėčiau skaičiuojantiesiems belieka pridurti, jog kasmet iš tvenkinių, upių ir jūros nebeišlipa nemenko kaimo dydžio piliečių būrys – iki 250 žmonių! Beveik 200 jų nuskęsta vasara, o pusė šių nelaimėlių vasarotojų – Baltijos jūroje.
Kodėl skęstam žiemą – suvokia net vaikai. Esam drąsi tauta – ant plono ledo ropščiasi poledinės žūklės mėgėjai, pačiaužyti atbėga vaikai, kurie įlūžta ir pražūsta. Belieka susimąstyti, kodėl vandenyje prigeria tiek daug piliečių šalies, kuri save vadina jūrine valstybe bei ežerų kraštu?
Ši vasara ir maudymosi sezonas dar tik prasideda, o besimaudydami šiemet jau spėjo priburbuliuoti bent keliasdešimt žmonių.
Pastabesni skaitytojai tikriausiai jau spėja, kad daugybės skendimų, svarbiausia priežastis galėjo būti alkoholis. Jis, beje, iškylautojus masiškai pražudo ne tik Lietuvoje. Pavyzdžiui, Suomijoje, kaip ir Lietuvoje bei Latvijoje, itin populiari vasaros lygiadienio šventė, kurios metu suomiai dievina irstytis valtimis. Po šios šventės kasmet į krantą ištraukiama po kelis skenduolius... atsegtomis kelnėmis. Nelaimės priežastį žino visi – padauginęs alkoholio besiirstantis suomis užsimano „pas nykštukus“. Užmiršęs, kad siūbuojanti valtis – ne miškas, apsvaigėlis atsistoja valtyje, kaip mat praranda pusiausvyrą ir pūkšteli į gelmę, užbaigdamas ir pasiirstymo pramogą, ir visą gyvenimą.
Girti baimės nejaučia
„Alkoholis pražudo mažiausiai trečdalį, o gal net daugiau Lietuvos besimaudančiųjų“, – nuomonę iš darbo patirties turi ir Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stoties ilgametė direktorė gydytoja Eugenija Kukaitienė.
Pasak jos, iškviesti medikai ant ežero ar tvenkinio kranto dažnai randa skenduolį, kuriam atliekant dirbtinį kvėpavimą „burna į burną“ ar net prisilenkus patikrinti vyzdžio refleksą iš burnos užuodžiamas alkoholio tvaikas.
„Girti poilsiautojai – tikras mūsų galvos skausmas, – gydytojai pritaria ir Palangos gelbėjimo stoties viršininkas Jonas Pirožnikas. – Juk ne veltui sakoma, kad tokiam jūra – iki kelių. Girti lenda į bangas, neklauso perspėjimų ir... nebegrįžta.“
Išgelbėtasis nepadėkojo
J. Pirožnikas „Akistatai“ papasakojo, kaip du apspangę poilsiautojai susilažino iš butelio, kuris per bangas pirmas nuplauks į krantą ir abu nušoko nuo Palangos tilto į jūrą. Lažybas prakišo abu – po savaitės bangos į krantą išmetė abiejų kūnus...
Kitą kartą J. Pirožnikas išgelbėjo skendusį girtą vyrą. Kol jį laikydamas viena ranka, antrąja per aukštas bangas sunkiai vairavo vis grasinantį apsiversti vandens motociklą, girtajam nutiko būtent tai, apie ką dainuojama „smetoniškoje“ dainoje „Palangos jūroje nuskendo mano kelnės“. Ant kranto atsialsavęs vyriškis pasipiktinęs nudrožė į policijos nuovadą rašyti pareiškimo, kad dėl gelbėtojo kaltės prarado savo vertingas glaudes.
Vaikai nebemoka plaukti
Lietuvos plaukimo federacijos generalinis sekretorius Mindaugas Špokas irgi pritaria, kad apie trečdalį besimaudančiųjų pražudo alkoholis, o dar trečdalį – nemokėjimas plaukti.
Pasak M. Špoko, sovietmečiu, valdant L. Brežnevui, bent Lietuvos didmiesčių pradinukai būdavo klasėmis vedžiojami į baseiną ir išmokomi plaukti. Tokios praktikos ir šiandien laikomasi Australijoje, Japonijoje, net neturtingoje Kinijoje, o štai Lietuvoje tokia naudinga praktika nutraukta dėl finansavimo stokos.
„Tada ir treneriai išsirinkdavo gabiausius būsimus plaukimo čempionus, ir vaikai įgydavo labai svarbių gyvenime įgūdžių, – ne be nostalgijos pabrėžė plaukimo federacijos generalinis sekretorius. – Šiandien gi dažnas vaikas gyvenime nėra buvęs baseine. Toks savarankiškai pramokęs nusikapstyti 20 metrų „šuniuku“ laiko, kad jau moka plaukti. Tačiau vos tokį savamokslį „plaukiką“ užlieja banga ar jis netikėtai gurkšteli vandens, supanikuoja ir skęsta, nors turėdamas baseine įgytų rimtesnių įgūdžių visai nesunkiai pasiektų krantą.“
Nuskendo nepastebėtas
Tikriausiai dėl to, kad taip piešiama karikatūrose, žmonės masiškai tiki, kad skęstantysis ilgokai murkdosi energingai mojuodamas iškeltomis rankomis ir dar garsiai šaukdamasis pagalbos. Iš tikro skęstantieji retai pajėgia rėkti, o kartais priburbuliuoja vos tyliai panirę ir nebeiškildami, tiesiog nieko nepastebinčių draugų panosėje.
Būtent tokia tragedija šiemet nutiko Jurbarko rajono Veliuonos miestelio maudyklėje, esančioje Nemune prie pat laivų prieplaukos. Birželio 5-ąją šiame užutėkyje šėliojo būrys jaunimo. Niekas net nepastebėjo, kaip ir kada dingo jų draugas – aštuoniolikmetis dvyliktokas Aurelijus. Buvo iškviesti ugniagesių gelbėtojai, tačiau narų neprireikė – panardęs kažkas iš vietinių ištraukė vaikino kūną, gulėjusį maždaug 3 metrų gylyje visai netoli kranto.
„Žmonės kartais skęsta labai greitai, todėl maudantis reikia stebėti vienam kitą, o nuo vaikų iš viso geriau nenuleisti akių“, – pridūrė Palangos gelbėtojų vadovas J. Pirožnikas, papasakojęs apie jo atmintyje įstrigusį itin skaudų nuotykį.
Priburbuliavo išgelbėtasis
Viena poilsiautoja iš Kulautuvos Palangos pliaže deginosi su 16 metų sūnumi. Diena pasitaikė karšta, o jūra – šilta ir banguota, todėl šokinėdamas per bangas plaukti praktiškai nemokėjęs šešiolikmetis pajuto, kad srovė jį tempia į jūrą. Pradedantį skęsti vaikiną laiku pastebėję gelbėtojai, kurie atbėgę jam padėjo išsikapstyti į krantą ir griežtai perspėjo daugiau nebelįsti į vandenį. Tačiau pailsėjęs ir pasikepinęs saulėje paauglys motinai pasakė einąs dar kartą nusimaudyti. Kulautuviškė neprieštaravo ir sūnus... nuskendo, jūra jo kūną netrukus išmetė kitapus tilpo.
„Na, o jei poilsiautojas moka gerai plaukti ir nėra girtas, tai neretai vandenyje rodo bravūriškumą bei nepamatuotą drąsą, kuri baigiasi mirtimi“, – aiškindamas dėl kokios dar priežasties dar nuskęsta žmonės, pridūrė Plaukimo federacijos sekretorius M. Špokas.
Šokiruojanti nelaimė
Iš tikro drausmingumą sunku pavadinti besimaudančių lietuvių tautiniu bruožu. Greičiau atvirkščiai. Jei užsieniečiai įpratę maudytis tik ten, kur tai leidžia užrašai ar ženklai bei kur budi gelbėtojai, tai lietuviai į vandenį šoka bet kur, kur tik tvankią dieną suprakaituoja. Tam tautiečiui tinka bet kokia kūdra, nė nesusimąsčius, ar į vandenį nesuteka srutos iš aplinkinių sodybų. Beje, tyrimai rodo, kad gyvename labai nevalyvai – vidurvasarį nuotėkomis užteršiama nuo penktadalio iki pusės visų šalies vandens telkinių. Tačiau jei nuotekos plaukiotojams tik sukelia viduriavimus ir žarnyno infekcijas, tai ėmęs skęsti maudynėms nepritaikytose vietose neprisišauksi pagalbos.
Jei pamenate, 2009-ųjų rugpjūtį paspigino itin karšti orai, privilioję tūkstančius tautiečių prie vandens. Trys šiauliečių šeimos palapines pasistatė už Būtingės, nes pliaže Latvijos pasienyje norėjo netrukdomi pasimėgauti vienatve, jūra ir... brendžiu. Kai netrukus audringoje jūroje ėmė skęsti iš karto net 5 žmonės, vieno jų žmona turėjo bėgti iki artimiausių sodybų pasiklausti adreso, nes kitaip paskambinusi Palangos gelbėtojams negalėjo nurodyti nelaimės vietos. Kol gelbėtojai sulaukė skambučio ir atplaukę nuo Palangos iki Būtingės, net 3 suaugusieji ir viena 9-metė mergaitė nuskendo, jos 17-metė sesuo ištraukta jau be sąmonės ir iki šiol jaučia sveikatos problemas.
Esame per drąsūs?
Apie lietuvių maudymosi ypatumus galėtų papasakoti vyresnės kartos tautiečiai, puikiai pamenantys, kad pokariu paežerėse poilsiautojams sukalant tiltelius buvo madinga jų gale suręsti 3-10 metrų aukščio bokštelius, kad drąsuoliai galėtų pašokinėti į vandenį. Tačiau paprastai nuo 5 ar net 10 metrų „ant galvos“ pūkštelėti į vandenį lietuviui, ypač išgėrusiam, neįdomu. Pasipylė tragiškos nelaimės, nes girti drąsuoliai pradėjo šokinėti į visas puses, bandydami perskristi ir turėklus, ir patį tiltą. Taip pat vietiniai vaikėzai nuo bokštų į vandenį mėtė rąstus ir gelžgalius. Po to, kai keli drąsuoliai ištiško į turėklus bei nusisuko sprandus į vandenin primėtytus rąstus, bokštai buvo demontuoti – šiandien nė vienoje poilsiavietėje praktiškai nelikę nė vieno.
Tačiau nupjovus tramplinus nelaimės nepasibaigė. Kasmet po keliasdešimt jaunų vaikinų šoka į vandenį žemyn galva nežinomose vietose ir, atsitrenkę galva į akmenis ar dugną, patiria sunkias kaklo traumas. Lūžus kaklo slanksteliams drąsuolis, geriausiu atveju, visam gyvenimui lieka paralyžiuotas invalidas, blogiausiu – per kelias dienas miršta dėl nugarkaulio smegenų pažeidimų. Nors medikai kiekvieną pavasarį perspėja nardytojus pasisaugoti, noras nežinomose vandens telkiniuose pašokinėti žemyn galva neblėsta...
Tik faktai
Kasmet pasaulyje nuskęsta maždaug pusė milijono žmonių, Lietuvoje – apie 250;
Vyrų prigeria 4-5 kartus daugiau nei moterų;
Net 90% besimaudančiųjų skęsta arčiau nei 10 metrų nuo kranto;
Pagal amžiaus grupes daugiausiai nuskęsta vaikų iki 5 metų ir jaunimo nuo 15 iki 25 metų amžiaus. Skendimas – dažniausia ne nuo ligų pasitaikanti Lietuvos vaikų mirties priežastis.
Žmogaus smegenys be deguonies miršta vos per 5 minutes, todėl labai svarbu skenduolį įpūtimais į burną gaivinti nelaukiant, kol atvyks greitosios medicinos pagalbos autobusiukas. Jei greitai surastas skenduolis pradedamas gaivinti dar vandenyje, tikimybė jį atgaivinti padidėja 3,15 karto;
Kuo šaltesnis vanduo ir kuo trumpiau skenduolis buvo paniręs, tuo didesni šansai jį išgelbėti. Pradėjus įpūtimais ventiliuoti plaučius per pirmas 5 minutes nuo klinikinės mirties, pavyksta atgaivinti 90% skenduolių. Gaivinant bent 5 minutėmis vėliau, tikimybė išgelbėti skenduolį sumažėja iki 50%, o pradėjus gaivinti 12-15 minučių nekvėpavusį žmogų, galimybės atgaivinti praktiškai nebėra.
Sigitas STASAITIS
AKISTATA
