„Aš sveikinu šitą sprendimą. Aišku, ambicija galėtų būti didesnė, bet suprantu, kad tai nėra lengvas uždavinys – būtent didinti profesionalių karių skaičių. Bet darysime iš savo pusės viską, kad tas tikslas būtų kuo greičiau pasiektas“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams VGT sprendimą komentavo L. Kasčiūnas.
„Šia prasme, mes remiame šitą VGT sprendimą. Bandysime ankstinti, sprendimas 15-ai metų. Matyt, ieškosime būdų pagreitinti“, – pridūrė jis.
Vis dėlto, parlamentaras pabrėžė, jog efektyviam atgrasymui vien profesionalų karių gali neužtekti, todėl reikia į gynybą įtraukti daugiau visuomenės.
„Mes turime žiūrėti ne tik per divizijos akinius į mūsų gynybą. Aš noriu tą pabrėžti, nes tikėtis, kad vien reguliari kariuomenė bus tas geležinis kumštis, kuris leis mums atgrasyti ir sukurti patikimą gynybos architektūrą mūsų regione, yra ne iki galo teisingas. Mums reikia visuotinės gynybos, čia turime dėti pastangas. Šitų pastangų man šiek tiek, žiūrint tuos keturis naujos Vyriausybės mėnesius, trūksta“, – sakė jis.
Ketvirtadienį prezidento Gitano Nausėdos sušauktame VGT posėdyje buvo nutarta iki 2038 m. plėsti kariuomenės pajėgumų skaičių. Kaip po VGT posėdžio aiškino šalies vadovo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Marius Česnulevičius, dėl Lietuvoje atkuriamos kariuomenės divizijos per artėjančius 15 metų reikėtų turėti maždaug 20 tūkst. profesinės karo tarnybos karių.
ELTA primena, kad 2023 m. gegužę VGT pritarė KAM siūlymui Lietuvoje formuoti divizijos dydžio karinį vienetą. Diviziją, kurios pagrindą sudarytų Lietuvos „Geležinio Vilko“, „Žemaitijos“ ir „Aukštaitijos“ brigados, planuota suformuoti iki 2030 m.
Dėl šios priežasties sausio mėnesį VGT sutarė 2026–2030 metų laikotarpiu šalies gynybai skirti 5–6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) kasmet. Šalies vadovo Gitano Nausėdos teigimu, per minėtą ketverių metų laikotarpį turėtų būti išlaikytas 5,5 proc. BVP finansavimo lygis.
