Ar pasirengusios mūsų tarnybos ir kaip gali sektis Lietuvai atremti dideles neteisėtų migrantų atakas, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ antradienį diskutavo Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas ir politologas Laurynas Jonavičius.
Kasčiūnas: Lietuvos tarnybos ruošiasi galimai atakai
Kol kas patvirtinti, ar migrantai iš Minsko artėja link Lietuvos, L. Kasčiūno teigimu, dar negalima, tačiau neatmetama, kad šių įvykių tikimybė – tik laiko klausimas.
„Reikia stebėti tą grupę žmonių, kuri dabar yra ir bazuojasi palapinėse prie Lenkijos pasienio. Bet matome ir ženklų, kad daugėja nelegalių migrantų Minske, būtent iš kurio (migrantai – aut. pats.) pradėjo vykti Gardino kryptimi.
Būkime solidžiai ramūs, bet kartu ir stebėkime situaciją, nes ją tikrai galime matyti“, – pridurdamas, kad nuo tos zonos, kurioje apsistojo migrantai, iki Lietuvos, yra iki 50 kilometrų, sakė NGSK pirmininkas.
„Mūsų tarnybos ruošiasi. Pasieniečiai kartu su kariuomene ir kitomis tarnybomis ruošiasi ir mes situaciją pasitinkame oriai“, – patikino jis.
Atsakė, kodėl išaugo migrantų srautai Lenkijoje
Kiek neteisėtų migrantų šiomis dienomis bando kirsti Lenkijos sieną, oficialių duomenų nėra – tik spėliojimai, kad keli tūkstančiai, sakė L. Jonavičius.
Migrantų srautų padidėjimas Lenkijos pasienyje, anot eksperto, galėjo įvykti dėl to, kad išorines Europos Sąjungos sienas turinčios šalys jų neįsileidžia ir taip kaupiasi žmonės. Jie trumpam apsistoja Minske ir kai atsiranda proga, pakankamas kieki žmonių, pajuda link Europos valstybių sienų.
„Paskutines savaites buvo informacijos, kad skrydžių iš Artimųjų rytų į Minską padaugėjo. Kodėl jie kaupiasi Minske? Akivaizdu, kad lėktuvai atskrenda į Minską ir dėl to jie ten kaupiasi. Vėlgi, jie yra stumiami ir juda link Lietuvos ar Lenkijos sienų jau kuris laikas“ , – nurodė jis.
„Jie atskrenda į Minską, yra apgyvendinami Minske. Formaliai jie yra turistai, atvažiavę Lankyti Baltarusijos, o judėjimas vėliau vyksta pakankamai organizuotomis grupėmis tiek iš Baltarusijos pusės, tiek iš pačių pabėgėlių ar žmonių, kurie juos atgabeno į Baltarusiją, pusės. Judėti grupėmis ir saugiau, ir paprasčiau, ir daugiau galimybių“, – pridūrė politologas.
Neatmeta, kad Lenkijos pasienis bus šturmuojamas dar kartą
Praėjusią savaitę Lietuvoje lankėsi Lenkijos gynybos komiteto pirmininkas, su kuriuo L. Kasčiūnas aptarė bendrą šalių laikyseną migrantų krizės klausimais. Po vakarykščių įvykių tokių susitikimų ar pokalbių jis patvirtino neturėjęs.
„Tik iš tos prieinamos informacijos galime sakyti, kad lenkų pareigūnai spaudimą atlaikė. Kiek rodo ženklai, truputėlį ir susirinko priemones, kuras naudojo nelegalūs migrantai, bandydami įveikti fizinį barjerą, kiek leido esama situacija tai padaryti“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
Kaip situacija Lenkijos pasienyje galėtų baigtis, anot L. Kasčiūno, sunku prognozuoti, tačiau neatmeta, kad gali įvykti dar vienas šturmas.
„Taip pat stiprino įtvirtinimus kai kuriose pusėse ir pozicijose. Čia toks pasirengimas antrai bangai ir sakyčiau, gali būti sąmoningai paskleistas planas, kad Lenkijos nepriklausomybės dienai ruošia Baltarusijos režimas ir migrantai Lenkijos pasienyje.
<…> Jei neatlaikys spaudimo ir bandys smulkiomis grupelėmis skverbtis per kitas pasienio erdves, leisdamiesi žemyn į pietus, galbūt bandydami eiti mažesnėmis grupelėmis link Lietuvos. Supraskime vieną dalyką, tik praleidžiame gynybinę liniją, atsiranda didžiulis įtrūkimas ir mes baigiame apgręžimo politiką, tai yra signalas, kad nelegalios migracijos kelias per mūsų šalis yra įmanomas. Mes to neturime leisti ir turime gintis iki galo šioje vietoje“ – kalbėjo jis.
Pasiteiravus, kokie konkrečiai numatomi planai galimam išaugusių migrantų srautų suvaldymui Lietuvos pasienyje, NGSK pirmininkas viešai nurodyti nesutiko, tačiau patvirtino, kad yra padidinti pareigūnų pajėgumai.
„Aš ir vakar buvau paklaustas, ką darytume, jei ateitų didelė masė migrantų. Tai mes jas suskaldytume į atskiras grupes ir grąžintume atgal Baltarusijai. Ką darėme anksčiau, darysime ir toliau. Mes esame tam pasirengę ir tęsim sienos apsaugą“, – dar kartą pasikartojo L. Kasčiūnas.
„Bet kokio scenarijaus negalime atmesti šioje situacijoje. Tikrai taip, bet aš vis tik manyčiau, kad jeigu bus kažkoks bandymas kirsti mūsų sieną, tai bus mažesnio mastelio. Kita vertus, jei tai bus tikslingai organizuojama iš režimo pusės, be jokios abejonės, galime tikėtis ir kažko panašaus“, – paklausus ar Lietuvai gaIi grėsti Lenkijos scenarijus, atsakė L. Kasčiūnas.
Anot jo, srautai Lietuvos pasienyje mažesni dėl dviejų priežasčių.
Pirma – migrantams tai reikštų dar viena papildomą sieną, kurioje jie bus kontroliuojami: „Per mus praėjus tikrai nepriartėji prie Vokietijos, kiek priartėji perėjus Lenkijos sieną“.
„Matyt, noras iš Baltarusijos režimo nuolat stumti labiau į Lenkiją dėl žinomų Lenkijos santykių su ES, su Europos institucijomis ir bandyti kurti žmogaus teisių nepatogias situacijas, kad įveltų juos į tam tikrą konfliktą. Ir galbūt juos tas varžovas iš Baltarusijos pusės režimo pasirinktas – Lenkija“, – antrąją priežastį įvardijo jis.
Prognozuoja vidinę įtampą Baltarusijoje
Kuo ilgiau nepraeis migrantai per sieną ir kuo daugiau atskris jų į Baltarusiją, tuo labiau didės vidinė įtampa tiek režimo pusėje, tiek pačių pabėgėlių pusėje, sakė L. Jonavičius.
Tuomet, anot jo, režimas desperatiškai ieškos būdų, kaip pravesti juos pro Lenkijos sieną. Kaip vieną iš galimybių scenarijų politologas nurodė Ukrainą, kurios santykiai su Baltarusija yra įtempti.
„Nors čia veiksnys svarbus ir pačių migrantų interesai. Jie buvo apgauti, jais buvo pasinaudota kaip spaudimo ES instrumentu, bet jie turi savo tikslą – judėti link Vokietijos. Ir jeigu Lukašenkos režimas bandys juos visiškai instrumentiškai stumdyti nuo vienos sienos iki kitos, bet nepavyks prastumti, atsiras ir pačioje Baltarusijoje vidinių įtampų, migrantai pradės kelti klausimus, kas vyksta ir ar gerai, kad režimas taip stumdo“, – sakė jis.
Režimo interesai, anot jo, ne visąlaik sutaps su pačių pabėgėlių interesais, teigia L. Jonavičius.
„Ir kai vienoje vietoje susikaupia tūkstantis migrantų, kurių nemaža dalis – jauni ir stiprūs vyrai, o režimas verčia juos daryti kažką, kas neatitinka jų interesų, tai gali transformuotis ne tik į problemas mūsų pasienyje, bet ir į problemas Baltarusijos viduje. Yra tokia tikimybė, kad Lukašenka galėjo ir suklysti naudodamas tokią taktiką arba neapskaičiuoti visko. Be abejo, sieną saugoti reikia“, – nurodė jis.
„Mūsų tikslas, kad pradėtų skristi lėktuvai iš Artimųjų rytų juos parsiskraidinti iš Baltarusijos. Taip, tai yra labai sunku pasiekti, bet toks ir turėtų būti tikslas – taip uždaryti sieną, kad jie būtų priversti patys skristi namo“, – pridūrė L. Kasčiūnas.
