Besibaigiant metams yra įprasta reziumuoti kas, kiek ir kaip buvo nuveikta. Remiantis statistikos duomenimis, pateiktais Seimo tinklalapyje, Balsas.lt įvertino tautos išrinktųjų aktyvumą Seime. Aktyvumą apibrėžia keli parametrai: Seimo narių veikla įstatymų leidybos procese, dalyvavimas balsavimuose ir posėdžių lankomumas.
Deja, kol kas pateikta ne visa šių metų rudens sesijos (septintosios) statistika, todėl politikų dalyvavimas leidžiant įstatymus buvo įvertintas pagal visos šio Seimo kadencijos tendencijas, be to, atsižvelgiant į 6-osios sesijos duomenis.
E. Žakaris – teisės aktų projektų specialistas?
Per visą kadenciją daugiausiai teisės aktų ir kitų dokumentų projektų pateikė socialdemokratas Edvardas Žakaris. Per visą kadenciją – net 961, o šeštosios sesijos metu – 234. Nedaug nuo jo atsiliko Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, pateikęs 914 projektų, o per šeštąją sesiją – 324. Tarp pirmų dviejų favoritų ir trečią vietą užėmusio Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nario Rimanto Jono Dagio nemažas atotrūkis – jis pateikė 553 teisės aktų ir kitų dokumentų projektų. Biudžeto ir finansų kontrolės pirmininkas liberalas Kęstutis Glaveckas taip pat šiuo klausimu buvo labai aktyvus – pateikė 548 projektus.
Analogiškai statistika parodo ir tuos, kurie nebuvo itin aktyvūs Seimo gyvenime, teikdami naujus siūlymus. Seime gausu naujokų, kurie dalyvauja posėdžiuose ne nuo kadencijos pradžios, vadinasi, vertinti, kiek įstatymų projektų jie pateikė, viename lygmenyje su senbuviais nebūtų objektyvu. Tačiau ir tarp tų senbuvių esama nemažai pasyvių narių.
TS-LKD frakcijos atstovas Egidijus Vareikis per visą šio Seimo kadenciją pateikė 43 teisės aktų ir kitų dokumentų projektus. O štai aktyviausių penketuke besipuikuojančio K. Glavecko žmona Rūta Rutkelytė, kuri yra turtingiausia moteris Seime, pateikė tik 57 projektus. Socialdemokratai Milda Petrauskienė ir Jonas Jagminas atitinkamai pateikė 55 ir 59 projektus. Į „pasyviųjų“ penketuką įėjo ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcijos narys Michalas Mackevičius su 67 teisės aktų projektais.
Lyderiai balsuoja vangiai
Seimo narių balsavimai turi labai daug įtakos šalyje priimamiems sprendimams, tačiau toli gražu ne visi žiniasklaidoje aktyviai besireiškiantys politikai taip pat aktyviai dalyvauja balsavimuose.
Statistika rodo, kad daugiausiai kartų balsavimo mygtuką yra paspaudęs konservatorius Pranas Žeimys, kuriam dalyvaujant posėdžiuose vyko 8554 balsavimai, o pats politikas balsavo 8105 kartus. Jo dalyvavimas balsavimuose lygus 94,75 proc. Antrą balsuotojų „topo“ vietą užima TS-LKD atstovas Kazimieras Kuzminskas (94,4 proc. dalyvavimas), kuris per 8572 balsavimų savo balsą atidavė 8092 kartus. Trečioje vietoje 92,59 proc. dalyvavimo aktyvumu galintis pasigirti konservatorius Petras Luomanas.
Ketvirta „aktyvaus balsuotojo“ vieta atiteko socialdemokratui Edvardui Žakariui (90,09 proc.), kuris, kaip buvo rašoma aukščiau, pateikė svarstymui daugiausiai teisės aktų ir kitų dokumentų projektų. Jis balsavo 7379 kartų iš 8191. Šou verslo atstovas Antanas Nedzinskas, patekęs į Seimą, įrodė, kad per plenarinius posėdžius jis balsuoja, o ne tik pirštukais žaidžia. Seimo narys balsavo net 7630 kartų iš 8571, jo balsavimo aktyvumas siekia 89,02 proc..
Rečiausiai balsuojančių penketuko viršūnėje atsidūrė parlamentaras Vincas Babilius – jo aktyvumas tesiekia 32,17 proc., o iš 7660 jis balsavo tik 2464 kartus. Aleksandras Sacharukas taip pat nebuvo aktyvus – iš 7021 jis balsavo tik 2692 kartus. O štai energingai politikos arenoje besireiškiantis socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius ne itin aktyviai balsuoja per posėdžius – iš 7755 jis balsavo 2612 kartų. Seimo pirmininkės pavaduotojas Algis Čaplikas, neretai vedantis posėdžius, iš 7484 balsavo 2643 kartus, o Vytautas Bogušis 3141 kartus iš 8324.
Turtingieji posėdžius lanko rečiau
Svarstant, kaip sumažinti Seimo narių išlaidas, buvo siūloma už praleistus plenarinius posėdžius nemokėti politikams pinigų, bet patys Seimo nariai pabūgo tokio įstatymo ir atidėjo jo svarstymą. Gali būti, kad įvedus tokią pataisą, posėdžių lankymo statistiką pagerėtų.
Tiek rudens, tiek pavasario sesijos turi savo „simuliantus“, o galbūt tiesiog dėl pateisinamų priežasčių praleidžiančius Seimo posėdžius. Pavasario sesijos metu iš 29 posėdžių dienų Liberalų ir centro sąjungos nario Raimondo Šukio nebuvo 15 dienų, socialdemokratės Birutės Vėsaitės 13 dienų, Roko Žilinsko – 10, Vinco Babiliaus – 9, Jono Ramono ir Rūtos Rutkelytės – po 8 dienas.
Tačiau rudens sesijos metu Seimo milijonierė R. Rutkelytė visus varžovus paliko toli toli – iš 29 posėdžių dienų ji dalyvavo tik devyniose, t.y. ji praleido 20 posėdžių dienų.
Kitas milijonierius Bronius Bradauskas, deklaravęs turto už 25,8 mln. litų, praleido 8 posėdžių dienas. Matant tokią statistiką, galima daryti prielaidą, kad turtuoliai neturi laiko tokioms smulkmenoms kaip Seimo posėdžių lankymas. Raimondas Šukys rudens sesijos posėdžius lankė dažniau nei pavasario, tačiau vis tiek pateko į pravaikštininkų gretas, praleisdamas 7 iš 29 posėdžių dienų. Į Seimo narių gretas tik 2011 metų kovo 9 dieną patekęs Albinas Mitrulevičius praleido 6 rudens sesijos posėdžių dienas, o seimūnai Rokas Žilinskas ir Ligitas Kernagis po 5.
Bendram vaizdui susidaryti užtenka susumuoti didžiausių pravaikštininkų „ignoruotas“ posėdžių dienas ir matysime, kad per metus „rekordininkė“ R. Rutkelytė yra praleidusi 28 posėdžių dienas, vadinasi, beveik vieną plenarinę sesiją iš dviejų. Raimondas Šukys stabiliai užima antrą vietą, praleidęs 22 posėdžių dienas, o trečioji atitenka Rokui Žilinskui, kurio kolegos turėjo pasigesti 15 posėdžių dienų.
