Lietuvos futbolo federaciją persekioja senos gaujos šešėlis. Vienu įtakingiausių Lietuvos futbolo federacijos (LFF) žmonių laikomas Julius Kvedaras minimas garsiojoje Kauno mafijozų gaujos byloje.
Lietuvos futbolo pasaulį drebina kriminalinio pobūdžio skandalai. Neseniai Vokietijos muitininkai su 162 kg (jo vertė juodojoje rinkoje siekia 1,4 mln. eurų arba apie 4,83 mln. litų) hašišo siunta sulaikė vieną geriausių Kauno futbolo klubo „Atletas“ žaidėjų Vaidą Macianskį.
Klaipėdoje nuskambėjo eismo įvykis, kurio metu nežabotu elgesiu garsėjančio uostamiesčio klubo „Atlantas“ vadovo Vaclovo Lekevičiaus vairuojamą visureigį „Land Rover“ taranavo kita mašina. Paaiškėjo, kad V. Lekevičiaus kraujyje aptikta 0,65 promilės alkoholio.
Kodėl kukliais uždarbiais besitenkinantys futbolo pasaulio veikėjai, siekdami nelegaliai užsidirbti pragyvenimui, vis dažniau griebiasi kraštutinumų, o susikaupusią įtampą priversti skandinti alkoholio taurėje?
Akivaizdu, kad dėl to atsakomybė turėtų kristi dabartiniams LFF vadovams. Vis dėlto jie dėl minėtų skandalingų sensacijų nesivargino pasiaiškinti visuomenei ir galiausiai nuleido jas negirdomis. Matyt, LFF vadovams kur kas labiau rūpi futbolo žaidėjų ir trenerių sąskaita gausinti savo turtus ir pikuotis prieš aplinkinius išskirtine prabanga.
Daktarų bylos figūra
Lietuvai atgavus nepriklausomybę, daugelis sporto šakų, tarp jų ir futbolas, tapo mafijos įkaitu. Šiandien profesionalūs futbolo žaidėjai dažniausiai priklauso nuo turtingų, įtakingų verslo ryklių malonės, tačiau su šešėliniu pasauliu glaudžiai siejami asmenys toliau siekia daryti įtaką futbolo atstovams.
Tokie įtarimai apniko kai kuriuos dabartinius ir buvusius Lietuvos futbolo pasaulio žmones, tarp kurių gausu rimtų verslininkų, visuomenės veikėjų.
Jiems rimtų abejonių kelia LFF generalinis sekretorius J. Kvedaras.
Kadaise J. Kvedaras būdavo dažnas 2007 metais mirusio Daktarų veterano A. V. Laurinavičiaus (nuotr. viduryje), pravarde Luras, pašėlusių puotų dalyvis („Akistatos“ nuotr.)
„Balsas.lt savaitės“ šaltinių žiniomis, kaunietis J. Kvedaras ne sykį buvo pastebėtas kriminalinio pasaulio veikėjų susibūrimuose. Be to, vyriškis tarp liūdnai pagarsėjusios Kauno Daktarų nusikalstamos grupuotės šulų kadaise bene geriausiai buvo pažįstamas Lialkos pravarde.
Šių eilučių autorius bene vienintelis iš žurnalistų turėjo galimybę susipažinti su 70 tomų apimties Daktarų gaujos nusikaltimų byla, kuri Klaipėdos apygardos teisme bus atversta gegužės 16 dieną.
J. Kvedaro vardas amžiaus kriminaline byla vadinamoje Daktarų nusikaltimų istorijoje minimas ne kartą, tačiau jo statusas yra dviprasmiškas.
J. Kvedaras nėra patrauktas kaltinamuoju, tačiau jo pavardė nuolat figūruoja tarp daugybės skandalingai pagarsėjusių asmenų, su kuriais neleidžiama palaikyti ryšių pagrindiniams kaltinamiesiems.
Klaipėdoje dirbantys žurnalistai nuo „Balsas.lt savaitės“ neslėpė, kad dėl ne vienus metus truksiančio Daktarų teismo proceso pradžios Klaipėdos apygardos teismo darbuotojai itin nerimauja.
Bene didžiausią rūpestį jiems kelia tai, kaip ankštoje teismo salėje pavyks sutalpinti nemažai žmonių: kaltinamuosius, liudytojus, konvojaus pareigūnus, liudytojų apsaugininkus, bylos dalyvių artimuosius ir žurnalistus. Neatmestina, kad tarp 200 liudytojų į teismą gali būti iškviestas ir J. Kvedaras.
Banditų pokylių svečias
Prieš keletą metų kriminalistai, aktyviai rinkę įkalčius prieš dar ne taip seniai Lietuvą šiurpinusios banditų gaujos narius, atliko kratas Daktarų gaujos lyderiu tituluojamo Henriko Daktaro, pravarde Henytė, ir jo artimiausių parankinių būstuose.
Per jas surinkta nemaža krūva fotografijų ir vaizdajuosčių, kuriose buvo užfiksuotos senosios Vilijampolės banditų kartos puotų vaizdo įrašai. J. Kvedaras taip pat užfiksuotas keliose garsiausių mafijozų pasilinksminimų vaizdajuostėse. Jos, kaip nenuginčijamas įrodymas, leidžiantis nustatyti Daktarų gaujos narių ryšius, yra pridėtos prie uostamiesčio teisėjus pasiekusios bylos.
Pavyzdžiui, J. Kvedaras nufilmuotas 1993 metų gegužės 25 dieną Daktarų tėvonijoje „Slabodkėje“ – Vilijampolėje veiklą pradėjusiame „Vilijos“ restorano atidarymo iškilmėse. Matyti, kaip jis sėdi prie vieno stalo su garsiausiais anuomet Kauno gangsteriais ir prieštaringos reputacijos verslininkais.
Garbingiausiais šio vakarėlio svečiais buvo Daktarų gaujos lyderiai – H. Daktaras, Egidijus Abarius, pravarde Goga, Vidmantas Gudzinskas, pravarde Guzas, ir praėjus pusmečiui saviškių žiauriai išniekintas, nužudytas bei nežinomoje vietoje užkastas Mongolo pravarde pagarsėjęs Rimantas Ganusauskas.
Vėliau kraupiomis kitų Daktarų veikėjų egzekucijomis pagarsėjusio restorano patalpose tarp daugybės neaiškia veikla besivertusių ir trumpai gyvavusių įmonių veikė ir bendrovė „Paloma“. Joje buvo įdarbintas ir pats J. Kvedaras.
Per kratas paimtose vaizdajuostėse galima pamatyti ir 2001 metų vasarą Kaune, kavinėje „Bernelių užeiga“, surengtame prieš keletą metų mirusio Daktarų gaujos veterano Alvydo Viktoro Laurinavičiaus, pravarde Luras, 50 metų jubiliejaus pokylio svečius.
Stebina, kad J. Kvedaras, tais metais vos kojas apšilęs LFF, nepabūgo sudalyvauti ir kitame gimtadienyje. Jame susirinko visas Kauno mafijos žiedas – Goga, Guzas, Deivis Ganusauskas, pravarde Mongoliukas, Jonas Romeika, pravarde Romėnas, paties H. Daktaro sūnus Enrikas Daktaras.
Be minėtų asmenų, tą vakarą pasveikinti Luro atvyko ir kitų miestų kriminalinių gaujų lyderiai.
Sustabdė įtartiną žaidėją
J. Kvedaras į aplinkinių klausimus ir argumentus niekada nereaguodavo – dažniausiai viską pats nuspręsdavo ir padarydavo. Taip „Balsas.lt savaitei“ pasakojo futbolo užkulisius neblogai žinantis „Vilniaus“ futbolo klubo įkūrėjas, kelių įmonių savininkas Algimantas Breikštas.
Apie tai, kad J. Kvedaras galėjo būti siejamas su kriminaliniu pasauliu, keletą metų futbolo pasaulyje aktyviai dalyvavusiam A. Breikštui nebuvo jokia naujiena.
„Kaip ir Liutauro Varanavičiaus (dabartinio LFF vadovo – red. past.) vadovavimas kelia ne mažiau abejonių. Sunku pasakyti, ar tikrai jis taria galutinį žodį sprendžiant svarbiausius klausimus. Šlovingais klubo gyvavimo laikais mums pavyko laimėti kelias svarbias varžybas, bet kai kurios sukėlė išties nemažų abejonių.
Kartą prieš rungtynes su Panevėžio „Ekranu“ sulaukiau skambučio iš vieno garsaus vaikų futbolo trenerio ir išgirdau, kad vienas mūsų klubo žaidėjas ketina žaisti „Ekrano“ naudai. Kai tiesiai šviesiai apie tai pasakėme įtarimų sukėlusiam žaidėjui, šis persirengimo kambaryje vos nenualpo. Tą vakarą jam neleidome išeiti į aikštę, varžybas sužaidėme lygiosiomis“, – prisiminė A. Breikštas.
Jo žiniomis, prieš keletą metų su kriminaliniu pasauliu susiję asmenys užsienyje veikiančiose lošimų bendrovėse pradėjo statyti apvalias sumas už kinų, rusų ar menkai žinomas Europos šalių futbolo lygas. Šiose šalyse jų parankiniai „kontroliuodavo“ varžybų rezultatus.
„Jei netyčia koks lietuvių klubelis padarydavo 100 tūkst. eurų nuostolį, manau, kad milijonines sumas uždirbantys lažybų punktai jų nė nepastebėdavo. Bet čia tik mano versija.
Manau, būtina atkreipti dėmesį į visame pasaulyje veikiančių lažybų kontorų statymus tam tikrų varžybų metu. Kažkada buvau aktyviausias kovotojas, kad principingose varžybose būtų kviečiami teisėjai iš užsienio, bet viskas buvo palikta kai ir anksčiau. Tokie federacijos veiksmai kelia tam tikrų minčių“, – kalbėjo šiandien nebeegzistuojančio „Vilniaus“ futbolo klubo steigėjas A. Breikštas.
Lažybų punktai – žudikai
Pašnekovas pripažino, kad septynerius metus futbole jam teko deginti ne tik nervus, bet ir finansus. Ne paslaptis, kad daugelis žmonių, valdantys šią sporto šaką, nesivadovauja futbolo filosofija, o siekia tik riebesnio lito.
„Visame pasaulyje veikia jauno žaidėjo paruošimo direktyvos. Jų nesilaikoma tik nežinomose Afrikos šalyse. Jei jis 12–23 metų žaidė kokiame nors futbolo klube, jam kasmet priklauso pamažu kaupiamos kompensacijos. Už dešimtmetį tokiam žaidėjui skiriama apie 100 tūkst. litų.
Nors esame paruošę net 25 talentingus žaidėjus, kurie žaidžia visos šalies miestuose, galiausiai viskas buvo padaryta taip, kad negavome nė lito. Dėl to ne kartą bandėme prisibelsti į FIFA (Tarptautinė futbolo federacija – red. past.), bet jie viską nuleisdavo mūsiškei LFF, ir jokių atsakymų nesulaukdavome.
Jei šiandien ateitų žmogus, geranoriškai nusiteikęs investuoti į futbolą, jam visais dokumentais pagrįsčiau, kad tokia investicija labai rizikinga“, – teigė A. Breikštas.
Sostinėje jaunuosius futbolininkus treniruojantis Lietuvos jaunimo iki 19 metų rinktinės treneris Ivanas Švabovičius piktinosi, kad pastaruoju metu jam su LFF tenka bendrauti tik per pasisvaidymus žiniasklaidoje.
„Jie (LFF – red. past.) aiškina, kad šalyje neliko tinkamų futbolo trenerių. Tačiau jie nė trupučio neprisideda, kad būtų išsaugoti ir finansiškai aprūpinti talentingi šalies treneriai. Daugelis mūsų esame entuziastai ir su jaunimu dirbame už menkus uždarbius, tačiau sulaukiame kaltinimų nekompetencija.
Esu įsitikinęs, kad didžiausias futbolo žudikas – tai dabar klestintys lažybų punktai“, – „Balsas.lt savaitei“ guodėsi būsimas futbolo žvaigždes ruošiantis ilgametis treneris.
Kol Lietuvos futbolininkai vaikšto kiauromis kišenėmis, o kai kurie dėl sotaus gyvenimo yra priversti imtis net kvaišalų tiekėjų amato, viešumo vengiantys LFF šulai toliau džiaugiasi sočiu gyvenimu.
Redakcijos žiniomis, J. Kvedaras jau ne vienus metus gyvena brangiai apstatytame nuosavame name Kaune, Skirmanto gatvėje, ir vairuoja prabangių markių automobilius.
CITATA
J. Kvedaras užfiksuotas keliose garsiausių mafijozų pasilinksminimų vaizdajuostėse
Neatmestina, kad tarp 200 liudytojų į teismą gali būti iškviestas ir J. Kvedaras
TIK FAKTAI
„Ar turite klausimų apie futbolą?“ – prieš kelias dienas „Balsas.lt savaitei“ pareiškė vienas LFF vadovų J. Kvedaras, kai paklausėme, kodėl jis minimas Daktarų gaujos nusikaltimų byloje.
Galiausiai, kaip ir ankstesnių telefoninių pokalbių metu, J. Kvedaras tiesiog nutraukė pokalbį mobiliuoju telefonu.
Prieš keletą metų Vilniuje narkotikų prekyba, padirbtos užsienio valiutos platinimu, kontrabanda, automobilių vagystėmis besivertusios Smauglių (Udavy – red. past.) gaujos vadeivos broliai Eduardas ir Aleksandras Kliukai, pravardėmis Bambula ir Fitilis, neoficialiai rėmė sostinės futbolo čempionate dalyvavusią „Vilniaus svajotojo“ komandą.
2004–2005 metais „Vilniaus svajotojo“ rėmėjai Smauglių gaujos bosai į rungtynes atvykdavo kaip į mafijos puotą. Jiems specialiai šalia aikštės būdavo pastatomi staliukai, nukrauti alkoholiniais gėrimais ir užkandžiais.
Smauglių vadeivoms „apšilus“ tiek aikštelėje, tiek už jos ribų prasidėdavo cirkas. Bene labiausiai nuskambėjo 2004 metų spalio įvykis, kai „Vilniaus svajotojas“ žaidė su „Vilniaus Polonija“. Mače, kurį svečiuose 3:0 laimėjo „Vilniaus Polonija“, šios ekipos varžovai nuolat priekaištavo arbitrui Zigmantui Markovskiui.
Kai teisėjas už šiurkštų žaidimą vienam šeimininkų futbolininkui parodė raudoną kortelę, į aikštę įbėgo vienas „Sostinės svajotojo“ komandos rėmėjų ir užpuolė arbitrą. Užpuolikas smogė jam į veidą. Teisėjas ėmė bėgti.
Gaudynes nutraukė „Vilniaus Polonijos“ futbolininkai, kurie apgynė Z. Markovskį. Jei ne jie, arbitras tikriausiai būtų neišvengęs smurto.
Tuo metu stumdėsi beveik visi abiejų ekipų žaidėjai, vienas kitam į atlapus puolė ir treneriai. Vienas agresyviausių sirgalių buvo ne kas kitas, o A. Kliukas.
