Darbdaviai paaiškino „algų kėlimo schemą“
Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas sako, kad jo atstovaujama organizacija idėją apie nacionalinį susitarimą dėl algų kėlimo pateikė prieš kelis mėnesius. Kadangi yra daug skirtingų nuomonių, pirminį susitarimo variantą ketinama paruošti iki liepos pirmosios.
D. Arlauskas sako, kad susitarimo esmė – pagerinti verslo sąlygas, o to pasekoje augtų ir algos. „Mes siekiame, kad atsirastų paskatos iš ekonominės veiklos didinti algas. Mes galime įsipareigoti, kad tam tikrose įmonėse, kurios dirba su eksportu, kai tik pasileis sistema ir atsiras iš to nauda, tos įmonės galės kelti algas ne iš natūralaus augimo, bet prisiims didesnius įsipareigojimus. Galime kalbėti apie 7-8 procentus. Vėliau, kalbant apie kitas įmones, kai įsisuks eksporto ir investicijų pritraukimo sukeltas efektas, tada jau galima pradėti kalbėti apie algų didinimą ir vidaus rinkoje dirbantiems žmonėms. Čia kalbama apie žmonės, kurie dirba parduotuvėse ar panašius darbus. Schema yra labai paprasta“, – sako verslo darbdavių atstovas.
Iš darbdavių malonės algos nedidės
D. Arlausko teigimu, dar laukia ilgos diskusijos su valdžios atstovais, mat kol kas politikai nelabai supranta, kaip veikia algų kėlimo mechanizmas. „Turime daug naujų žmonių politikoje. Jie dar nelabai suvokia kai kuriuos dalykus. Jie manė, kad darbdaviai yra gobšūs ir nenori dalintis. Kilo socialistinės idėjos, kad algas galima didinti vien iš malonės ir gerų paskatų. Dabar po truputį atsiranda suvokimas apie tai, kaip veikia ekonomika“, – sako D. Arlauskas.
Anot pašnekovo, nacionaliniame susitarime bus nurodytos gairės, kaip pasiekti algų augimo. „Nacionaliniame susitarime mes sakome, kad atlyginimų didinimas neturi būti susijęs vien su gerais darbdavių norais. Tai prives prie to, kad mes atsidursime žemo našumo ir didelių atlyginimų spastuose. Tai mes siūlome, kad tai būtų ne malonė, o tam tikros paskatos mokėti didesnius atlyginimus. Tam iš esmės turi būti peržiūrėta viešojo sektoriaus funkcija eksporto skatinimo srityje. Kitas dalykas, reikia skatinti užsienio investicijas. Jos jau keletą metų yra menkos ir iš Baltijos šalių mes atrodome blogiausiai. Trečias dalykas – regionų savivaldos savarankiškumas. Savivalda nėra ekonomiškai motyvuota skatinti investicijas. Sutvarkius šiuos dalykus, atsiras daugiau paskatų įmonių produktyvumui, o tada atsiras ir galimybės didinti darbuotojų algas“, – aiškina D. Arlauskas.
Ministerija žada, kad algos augs visiems
Tuo metu Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė sako, kad darbdaviai turi savo tikslus, o ministerija – savo. Bus siekiama rasti kompromisą. Tačiau žadama, kad susitarimas remsis principu didinti algas visiems dirbantiesiems.
„Siūlymas buvo toks, kad mes atliekame tam tikras reformas, jas apibrėžiame susitarimu, o darbdaviai savo ruožtu įsipareigoja didinti algas. Susitarimo esmė nėra darbdavių siūlymai. Jo esmė – darbo užmokesčio didinimas. Manau, kad kol kas kiekvienas turi savo įsivaizdavimą. Dar nebuvo susėsta ir pasikalbėta. Bet galiu užtikrinti, kad nacionaliniame susitarime tikrai turi atsirasti punktas, numatantis didinti algas nacionaliniu lygmeniu. Tai reiškia, kad algos didės visiems, o ne tik kažkurio sektoriaus darbuotojams arba tik dirbantiems didžiosiose įmonėse“, – sako E. Radišauskienė.
Viceministrė pripažįsta, kad laukia nelengva diskusija su darbdaviais, bet tikimasi rasti visas puses tenkinantį susitarimą.
Susitarimas įmanomas, bet stebuklų nebūna
Ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad naivu tikėtis, jog visi darbdaviai prisijungs prie susitarimo ir pakels algas. „Nereikia turėti iliuzijų, kad prie susitarimo prisijungtų visos įmonės. Bet manau, pakaktų prisijungti stambiausioms įmonėms ir tai jau būtų gera pradžia į dialogo turėjimą tarp darbdavių, darbuotojų ir valstybės. Manau, jau gana kiekvienam tempti paklodę į savo pusę. Tokia situacija tik išbalansuoja rinką ir nepadeda kurti tvarios ekonomikos. Tos derybos vienokios ar kitokios turėtų būti. Jų metu tiek verslas galėtų išsiderėti sąlygų gerinimo, tiek darbuotojai galėtų tikėtis geresnių algų. Būtų nušauti du zuikiai vienu metu“, – sako ekonomistas.
Užsienyje nacionaliniai susitarimai pasiteisina
Ekonomistas sako, kad beveik visos Vakarų Europos šalys turi tokius nacionalinius susitarimus tarp valdžios ir verslininkų. „Pavyzdžiui, Švedijoje kasmet vyksta tokios derybos tarp įmonių, vyriausybės ir darbuotojų atstovų. Tariamasi, ką daryti, kad užmokestis augtų. Taip pat ir Vokietija turi tokius susitarimus ir net itin liberalios šalys, kaip Šveicarija“, – sako Ž. Mauricas.
Ekonomistas pažymi, kad tokie susitarimai stipriai algų neišaugins. Esą tikėtinas apie 5 proc. augimas, kurį verslininkai galėtų pažadėti mainais į geresnes verslo sąlygas. „Nacionalinis susitarimas suteiktų stabilumo. O būtent jo mūsų verslo aplinkoje dabar labai trūksta. Investuotojai nesirenka Lietuvos, nes neaišku kada čia koks mokestis bus pakeltas ar dar kokių priemonių imtasi. Susitarimas turėtų sukurti stabilesnę aplinką su garantijomis verslui“, – sako ekonomistas.
