„Atgalinis ryšys“ vis dar nerūpi?
Štai ir po patikrinimo. Ar šį kartą į jūsų telefoną atskriejo sms žinutė – pranešimas, perspėjantis, kad vyksta gyventojų informavimo ir perspėjimo sistemos patikrinimas? Juos gauti turėjote nuo apie vidurdienį – tuo metu, kai kaukė sirenos ir per LRT bei regionines ir vietines radijo programas buvo skelbiama speciali.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas PAGD) savo ataskaitose tikriausiai nurodys, kiek trumpujų žinučių į mūsų mobiliuosius telefonus išsiuntė. Kiek iš jų pasiekė adresatus – galime tik spėlioti, bet tubūt nelabai nutolsime nuo tiesos teigdami, kad ir PAGD specialistai to nežino? Mat kai paaiškėjo, kad praėjusių metų spalį Vilnių užklojus smogui, nemaža dalis vadinamųjų „ypatingojo statuso“ pranešimų nuskriejo „į orą“, šio departamento Civilinės saugos valdybos vyriausiasis specialistas Algis Bolys redakcijai sakė, kad ,,duomenų, kiek išsiuntėme, negalime turėti, kadangi sistema dirba tik į vieną pusę", o kalbėdamas su žurnalistais šiomis dienomis, neminėjo, kad būtų pradėta tuo domėtis.
Priimti specialias žinutes „moka“ ne visi telefonai?
Kadangi praėjusį spalį pranešimų apaie smogą negavo net dalis tų, kurie patikrino, ar teisingai nustatyti jų telefonai, ir įsitikino, jog viskas nustatyta taip, kaip rekomenduojama PAGD interneto svetainėje www.vpgt.lt arba puslapyje http://gpis.vpgt.lt/ (gpis – Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema), šį kartą jūsų prašėme informuoti, ar trumpųjų pranešimų sulaukėte trečiadienį.
Dėkojame visiems atsiliepusiems ir pateikiame kelis būdingus komentarus (kalba netaisyta):
Nesąmonė: Aš tai vistiek nesuprantu kodėl ten viskas taip ilgai neveikia. Kai tuo tarpu reklaminės žinutės siunčiamos iš nežinomų adresatų pasiekia visus.
Negavau: nė karto tokios žinutės.
Jo: užtat gauname žinutes iš greituju kreditų ir parduotuvių nuolaidų .
Taigi, jei jums pasisekė, ir pranešimą per „patikrinimą“ gavote, tikriausiai gausite jį ir gresiant ar susidarius mūsų šalyje ekstremaliai situacijai. O jei ne? Vėl būsime patys kalti, nes vadinami „ypatingojo statuso“ pranešimai, kaip skelbiama PAGD interneto svetainėje, „siunčiami visiems mobiliojo ryšio vartotojams, tačiau gali būti priimami tik tais telefonais, kuriuose yra įjungta korinio transliavimo funkcija“. Jei nepasirūpinote, kad ji veiktų – jūsų bėda?
Ne visai. Pasak A. Bolio, „paaiškėjo, jog kai kurie telefonų gamintojai tam tikruose modeliuose buvo panaikinę korinio transliavimo paslaugą kaip nereikalingą, todėl net viską teisingai nustatęs žmogus negaudavo mūsų pranešimo“, – šiomis dienomis sakė jis. Tiesa, PAGD atstovas taip pat tikino, kad vienas iš Lietuvoje veikiančių mobiliojo ryšio operatorių „bendradarbiaudamas su „Apple“, sutarė, kad telefono aparatuose, kuriuose įdiegta operacinė sistema „iOS8, korinio transliavimo funkcija bus aktyvuota automatiškai iš karto prisijungus prie tinklo“.
Jis taip pat minėjo, kad mobiliojo ryšio operatorių salonuose dirbantys specialistai padeda klientams aktyvuoti korinio transliavimo pranešimų paslaugą, bet pridūrė, kad po incidento praėjusį spalį „paaiškėjo, kad kai kurie telefonų modeliai, net ir išmanieji, 3G tinkle neturi tos funkcijos“.
Ekspertas: jei ignoruosi techninę pažangą, teks „kamšyti skyles“
Mobiliojo ryšio operatoriai dar pernai redakcijai aiškino, kad jei telefono aparatas nustatytas teisingai, vadinamosios „ypatingojo statuso“ žinutės vartotoją turėtų pasiekti net tada, kai jame nėra sim kortelės – svarbu, kad telefonas būtų įjungtas. Dar paprasčiau – jei akumuliatorius neišsikrovęs, žinutė turi ateiti. O jei ji „pasiklydo“, problema slypi kažkur kitur?
Nepanoręs viešai skelbti savo pavardės (redakcijai pavardė žinoma) telekomunikacijų specialistas atsako: „Taip“.
„Manau, kad jie nusipirko sprendimą, kuri buvo tinkamas tuo metu, bet nebuvo įvertintas techninis progresas, technologijų vystymasis. Ir per kelerius metus, kol sumanymas buvo įgyvendintas, jis paseno, todėl dabar ir reikia „kamšyti skyles“. Jei kai kurie telefonai įspėjamąsias žinutes priima tik 2G tinkle, galima spėti, jog PAGD įsigijo sistemą, kuri veikia tik tame tinkle. Tikriausiai buvo parengta galimybių studija, bet sistema, kuri veikia 2G tinkle, kainuoja x pinigų, o sistema, kuri veikia 3G tinkle, kainuoja gerokai daugiau. Turint galvoje, kad 2007-2008 metais 3G tinklas dengė tik nedidelę Lietuvos dalį, kas nors galėjo nuspręsti, kad užteks sistemos, veikiančios 2G tinkle. Ir jie „rišosi“ prie 2G tinklo“, – mintimis dalijasi ekspertas.
Jo teigimu, kol Gyventojų perspėjimo sistema buvo įdiegta, operatoriai pasistatė 3G tinklus, „o dabar jau daug kur veikia ir 4G tinklas – šiuo metu kai kurie operatoriai reklamuojasi, kad apie trys ketvirtadaliai Lietuvos gyventojų jau gali naudotis 4G tinklu, nors prieš metus tebuvo pora bazinių stočių“. Dar daugiau. „Japonija jau kalba apie tai, kad per kelerius artimiausius metus apskritai atsisakys 2G tinklo. Tikėtina, kad po 5-7 metų ir Lietuvoje šio tinklo nebeliks. Net 3G tinklus kartais jau vadiname pasenusiais, todėl tobulinti sistemą reikia atsižvelgiant į techninį progresą, o ne tobulinti garo variklį tuo metu, kai mes jau išbandome elektromobilius“, – pastebi ekspertas.
Tartis su gamintojais – ne operatorių rūpestis
Pasak redakciją konsultavusio telekomunikacijų specialisto, tam, kad korinio ryšio kanalas veiktų, mobiliajame telefone gamintojas iš tikrųjų turi jį aktyvuoti. „Visi įmanomi kanalai, taip pat ir korinio ryšio, aparate yra, gamintojai nieko neišmeta, tačiau tam, kad jie veiktų, juos reikia papildomai aktyvuoti. Tarkim, jūs esate įmonė X, kuri gamina 10 mln. telefono aparatų per metus. Iš jų į Lietuvą eksportuojama, tarkim, 10 tūkst. Jei jūs iš Lietuvos sulaukiate pageidavimo aktyvuoti tam tikrą kanalą, tai galima padaryti ir siųsti čia tik tokius aparatus. Bet tam reikia laiko, be to, tai pakelia kainą“, – aiškina ekspertas.
Pašnekovo teigimu, bendrauti su gamintojais ar importuotojais, tiekiančiais mobiliuosius telefonus mūsų šalies rinkai, turėtų ne mobiliojo ryšio operatoriai, o pats Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas ar kita valstybės institucija.
„Lietuvoje paslaugas teikiantys mobiliojo ryšio operatoriai aparatus dažniausiai įsigyja ne tiesiai iš gamintojų, o iš jų atstovybių Lietuvoje ar Baltijos šalyse – perka tai, kas yra rinkoje. Jei jie pareikš, kad pageidauja tokių, kuriuose yra aktyvuotos vienos ar kitos papildomos funkcijos, turės brangiau mokėti. Dėl to didės ir kaina vartotojams. O valstybė gali pareikšti, kad neįsileis į savo rinką telefono aparatų, kuriuose nebus tam tikrų funkcijų“, – sako jis.
Bet ir tai, pasak telekomunikacijų specialisto, neišspręstų problemos, nes bet kuris žmogus gali paprasčiausiai parsivežti telefono aparatą, nesuderintą su Lietuvoje įdiegta Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema, tarkim, iš Latvijos ar Didžiosios Britanijos. „Todėl sprendimą, kaip padaryti, kad sistema veiktų, turi rasti ta institucija, kuri atsakinga už šią sistemą. Juk ir kavinėje vietoj duonos jums neatneša gabalo tešlos ir nepasiūlo pačiam susirasti kur nors mieste kepyklą“, – redakcijai sakė telekomunikacijų ekspertas.
O kaip manote jūs? Laukiame kitų ekspertų ir specialistų bei „paprastų mirtingųjų" nuomonės.
Taip pat skaitykite:
Kas ir kaip praneš Lietuvos gyventojams apie gresiantį pavojų? (I d.)
Kas ir kaip praneš Lietuvos gyventojams apie gresiantį pavojų? (II d.)
Įspėjimai apie ekstremalią padėtį skrieja į orą?
Artūras Paulauskas apie gyventojų nepasiekusias žinutes apie smogą: labai negerai
