Trečiadienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK) svarstyti pasiūlymai Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo projektui.
NSGK pirmininkas, konservatorius Laurynas Kasčiūnas teigė, kad komitetas gavo peticiją, raštus iš Lietuvos Raudonojo kryžiaus, Lietuvos verslo konfederacijos ir 30 Ukrainos Aukščiausios Rados narių padėkos laiškas už šį įstatymą projektą ir dar apie 60 įvairių raštų ir kreipimųsi.
„Mes dažnai pametame pagrindinę strateginę kryptį, kur mes buvome ir kodėl jis buvo reikalingas. Nusprendėme, tą ir opozicija akcentavo, kad reikia nebetęsti nepaprastosios padėties.
Mes įsipareigojome tą padaryti iki gegužės 2 d. Tada nusprendėme, kad tam tikri dalykai nepaprastojoje padėtyje, pavyzdžiui, dėl vizų ribojimo, dėl nelegalių migrantų apgręžimo politikos reikia perkelti į atitinkamus įstatymus“, – pasakojo L. Kasčiūnas.
Pasak jo, šis įstatymas labai geras, nes papildo Europos Sąjungos sankcijų politiką. Parlamentarai galiausiai pritarė švelnesnėms nuostatoms tiek dėl galimybės Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto, tiek dėl galimybės gauti Lietuvos pilietybę.
Pasisakė Lietuvoje gyvenanti rusė
Po to, kai NSGK priėmė švelnesnes nuostatas, savo istoriją komiteto nariams nusprendė papasakoti posėdyje dalyvavusi Lietuvoje gyvenanti Rusijos pilietė Vladislava Sokolova.
„Aš atvažiavau į Lietuvą dar neprasidėjus Krymui, pragyvenau čia 11 metų, mokiausi lietuvių mokykloje ir jau nebeatsimenu Rusijos. Man Lietuva kaip namai, čia jaučiuosi komfortiškai ir saugiai. Taip jaučiausi, kol nepradėjo svarstyti šio klausimo“, – teigė Vladislava.
Ji pasakojo apie sunkumus, su kuriais susidūrė Lietuvoje. Pavyzdžiui, jos nepilnametė draugė banko sąskaitą atsidarė per vieną savaitę, o Vladislavai šis procesas užtruko keturis mėnesius.
„Manau, kad tai neteisinga. Mano mamai su Rusijos pilietybe daug sunkiau rasti darbą. Jos klausia, ar ji ukrainietė, ji atsakė, kad ne. Darbdaviai jai daugiau nebeskambina. Aš noriu čia gyventi savarankiškai, planuoju gyventi Lietuvoje ir jei šis įstatymas be pataisų įsigalios, aš negalėsiu įsigyti būsto, nors aš niekaip neprasikaltau. Kai prasidėjo karas Ukrainoje, savanoriavau „Maisto banke“, padėjau vesti meno terapiją atvykusioms ukrainietėms ir jų vaikams“, – pasakojo Vladislava.
„Atvažiavau čia šešerių metų, kai negalėjau balsuoti už Putiną ir nematau, kodėl aš turėčiau būti nubausta, už nusikaltimus, kurių neatlikau“, – pridūrė ji.
Mergina pastebėjo, kad Rusijoje per vadinamąsias pilietiškumo pamokas vaikams aiškinama, kad Vakaruose rusai yra skriaudžiami ir engiami.
„Iki šiol Rusijoje gyvenantiems savo giminaičiams galėjau sakyti, kad tai yra netiesa ir mane priima kaip savą. Aš nebegalėsiu taip sakyti, jei jūs priimsite šitą įstatymą“, – kalbėjo Vladislava.
L. Kasčiūnas sakė, kad visi klausimai, dėl kurių nuogąstauja Vladislava ir kiti Lietuvoje gyvenantys rusai buvo išspręsti.
„Jūsų problemos nebelieka nei dėl būsto įsigijimo, nei dėl pilietybės. Bet lygiai taip pat, gerbiama Vladislava, man skambina ukrainiečiai ir klausia labai paprasto dalyko. Kodėl mūsų butus, namus, civilinius objektus, mokyklas, ligonines, 400 ligoninių yra susprogdinta Ukrainoje, bombarduoja Rusija, o jos piliečiai gali laisvai pirkti nuosavybę Lietuvoje ir visoje Europoje.
Aš noriu, kad kartais sau užduotumėte tą klausimą ir tiek. Aš čia ne jums taikau, miela Vladislava. Supraskite, tai nėra vien tik Putino karas. Tai yra Rusijos karas. Tą reikia suprasti. Iki šiol mes nė vienos jachtos Europoje įšaldytos neperdavėme. Nė vieno įšaldyto oligarchų turto nesugebėjome konfiskuoti ir perduoti. Apie ką mes kalbame, miela Vladislava? Tai yra abipusis ryšys“, – dėstė L. Kasčiūnas.
Jis pabrėžė, kad pataisos, kurioms pritarė komitetas, toliau „uždega žalią šviesą“ Lietuvoje gyvenantiems rusams.
„Jei jau kalbame apie aukas šiandien, tai yra aukos Ukrainoje, mielieji. Būkite geri, apie tai galvokime, kalbėdami vien apie save. Galvokime apie Ukrainą. Miršta žmonės, žūsta žmonės, genocidas, teroras, o po to aš girdžiu jūsų puslapiuose, kad jūs šitas pataisas etniniam valymui prilyginat. Apie ką jūs kalbate, mielieji? Gal į Ukrainą važiuojame pasižiūrėti?“ – kalbėjo L. Kasčiūnas.
Netrukus L. Kasčiūnas paskelbė posėdžio pabaigą. Dėl viso įstatymo priėmimo Seimas balsuos ketvirtadienį.
Įsigyti NT ribos ne visiems
Daugiausiai pasiūlymų ir diskusijų sukėlė dvi įstatymo nuostatos – dėl nuosavybės ribojimo ir dėl ribojimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įgyti Lietuvos pilietybę.
Įstatymu numatyta drausti Rusijos piliečiams įsigyti Lietuvoje nekilnojamojo turto. Šis draudimas negaliotų tik laikinai gyventi Lietuvoje leidimą turintiems Rusijos piliečiams, kurie savo šalyje yra persekiojami nedemokratinio režimo ir negali grįžti į kilmės šalį.
Laisvės frakcija pasiūlė sušvelninti šią nuostatą ir įtraukti į ją išlygą, kad NT Lietuvoje galėtų įsigyti ir tie Rusijos piliečiai, kurie turi leidimą nuolat gyventi Lietuvoje arba tą turtą paveldi. Komitetas šiam pasiūlymui pritarė bendru sutarimu.
Sako, kad draudimas dėl pilietybės perteklinis
Bene daugiausiai diskusijų ir pasiūlymų susilaukė draudimas įgyti Lietuvos pilietybę Rusijos ir Baltarusijos piliečiams.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen su Liberalų sąjūdžio frakcija siūlo išvis išbraukti šią dalį.
Konservatoriai Dalia Asanavičiūtė ir Vytautas Juozapaitis ragina koreguoti šią įstatymo dalį.
Jie siūlo leisti Rusijos ir Baltarusijos piliečiams gauti Lietuvos pilietybę, jei jie natūralizavosi. Tai yra, jei jie pastaruosius 10 metų gyvena Lietuvoje, išlaikė valstybinės kalbos ir Konstitucijos egzaminą, turi teisėtą pragyvenimo šaltinį.
Taip pat siūloma leisti žmonėms, kurie sudaro santuoką su Lietuvos piliečiams, ir Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, kurie turi teisę atkurti Lietuvos pilietybę.
Laisvės partijos frakcija siūlo koreguoti šią įstatymo dalį. Jie siūlo nedrausti prašymus dėl pilietybės teikti Baltarusijos piliečiams, o rusams leisti tuo atveju, kai yra išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvoje arba kai Rusijos pilietis turi teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę ir yra nustatyta, kad jis nekelia grėsmės valstybės saugumui.
Buvęs Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas Dainius Žalimas teigė, kad su pilietybe susiję klausimai įstatyme atrodo neparengti. Pasak jo, KT plačiai išaiškinęs, kokiu atveju galima gauti Lietuvos pilietybę, o tai nurodančius kriterijus parlamentarai norį įrašyti į įstatymą D. Žalimo nuomone, ši įstatymo nuostata yra perteklinė ir visiškai nebūtina. Jis taip pat pažymėjo, kad pilietybę galiausiai suteikia prezidentas.
„Ar mes nepasitikime prezidentu, kuris gali atsakingai priimti sprendimus, vadovaudamasis visiškai aiškiais konstituciniais kriterijais? Jis neturi jokios pareigos tą pilietybę suteikti“, – kalbėjo D. Žalimas.
Jis pažymėjo, kad natūralizacijos tvarka Lietuvoje ir taip gana griežta, o papildomų įrašų, kad reikia įvertinti, ar asmuo nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui, nereikia, nes tai anksčiau jau yra išaiškinta KT.
Užsienio reikalų viceministrė Jovita Neliupšienė teigė, kad Vyriausybė siūlė į įstatymą išvis nedėti nuostatos apie pilietybę.
„Apie kokią mes problemą šiuo metu kalbame. Natūralizacijos būdu pilietybė praėjusiais metais buvo suteikta 16 Baltarusijos piliečių ir 29 Rusijos piliečiams. O atstatymas „lietuviai-protėviai“ – 6 Baltarusijos piliečiai ir 17 Rusijos piliečiai. Mūsų įstaigos, pareigūnai, politikai turi diskreciją šitą klausimą spręsti. Mes sprendžiame kelių žmonių klausimą, kuris, nežinau, ar vertas reguliavimo“, – kalbėjo J. Neliupšienė.
L. Kasčiūnas pasiūlė apjungti laisviečių ir D. Asanavičiūtės pasiūlymus: įstatyme palikti tik Rusijos piliečius, Baltarusijos piliečius išimti iš šio reguliavimo. Taip pat leisti prašymus dėl pilietybės teikti asmenims, kurie atitinka natūralizacijos tvarką ir yra nustatyta, kad valstybės saugumui ir viešajai tvarkai bei asmenims, kurie pagal įstatymus gali atkurti Lietuvos pilietybę.
Komitetas balsavo dėl V. Čmilytės-Nielsen pasiūlymo išvis išbraukti nuostatą ir L. Kasčiūno pasiūlyto alternatyvaus varianto. Komiteto nariai priėmė L. Kasčiūno pasiūlymą.
