Vismantas Žuklevičius
Ketvirtą savaitę Lietuvos nepaliekantys karščiai vienus džiugina, kitus – alina. Svilinanti kaitra gerokai paveikė ir lietuvių apsipirkimo įpročius: daugiau perkama vaisių ir daržovių, ledų, gaiviųjų gėrimų, laisvalaikio prekių.
Turguje vengia pieno produktų
Kaunietė Zita Lekamavičienė „Valstiečių laikraščiui“ skundėsi sunkiai ištverianti šalyje įsivyravusius karštus orus. Birželį, kai saulė ir šiluma Lietuvos nelepino, kaunietė kiekvieną dieną iš parduotuvės parsinešdavo tai pieno produktų, tai duonos, mėsos ar bulvių maišelį. Pastarosiomis savaitėmis moteris į parduotuvę užsuka rečiau, o ir pirkinių maišelio turinys pakito iš esmės.
„Į lauką be reikalo stengiuosi net nosies nekišti – labai karšta, – kalbėjo penkiasdešimtmetį perkopusi farmacininkė. – Nesinori sunkaus maisto. Pastaruoju metu turguje perku daugiau vaisių, daržovių ir uogų, tačiau pieno produktų čia pirkti vengiu – net pikta, kai pamatau ne šaldytuve, o saulėkaitoje išdėstytą varškę ar į plastikinius butelius išpilstytą pieną. Juk tokie produktai labai greitai genda! Iš pieno produktų perku tik tinkamoje temperatūroje laikomą kefyrą, kurio prisireikia šaltibarščiams gaminti.“
Pastarosiomis savaitėmis pašnekovė teigia parduotuvėje perkanti daugiau mineralinio vandens, ledų ir šaldytos žuvies. „Mėsos norisi mažiau, nebent šašlykų užsiraugiu savaitgaliui, kai vykstu su šeima į sodybą užmiestyje. Pastebėjau, kad, mažiau perkant mėsos produktų, mažėja ir duonos poreikis, – pasakojo Z.Lekamavičienė. – Ledų porciją suvalgau kasdien, kiekvieną dieną išgeriu ir bent vieną butelį lietuviško mineralinio vandens.“
Populiariausi – gaivieji gėrimai
Kaunietės Zitos žodžius patvirtino ir didžiųjų prekybos centrų atstovai. Pasak bendrovės „Norfos mažmena“ atstovo spaudai Dariaus Ryliškio, prekybos centruose „Norfa“ populiariausios prekės per šiuos alinančius karščius yra ledai, alus, vaisvandeniai ir laisvalaikio prekės: pripučiamos valtys, baseinai, palapinės, teniso raketės. D.Ryliškio teigimu, karšti orai ypač smarkiai veikia alaus ir ledų paklausą. Ji šiuo metu itin išaugusi.
Panašios tendencijos ir didžiausią parduotuvių tinklą šalyje turinčioje UAB „Maxima LT“. Anot komunikacijos vadovės Renatos Saulytės, pirkėjai iš lentynų graibsto maisto produktus, kurie padeda atsigaivinti. „Tvyrant karščiams tris su puse karto daugiau parduodama gazuoto ir negazuoto vandens, keturis kartus – abrikosų, nektarinų, bananų ir arbūzų, pusantro karto – kefyro, marinuotų burokėlių ir kiaušinių, nes daugelis tautiečių gaivinasi namuose pačių ruoštais šaltibarščiais, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė didžiausio Baltijos šalyse mažmeninės prekybos tinklo komunikacijos vadovė.
Pašnekovės teigimu, visų poilsiaujančių pirkėjų krepšeliuose populiariausių maisto produktų dešimtuke vyrauja gaivieji gėrimai, vaisiai ir daržovės, pieno produktai, kiaušiniai, duona ir ledai. „Taip pat vasarą perkama ir vartojama daugiau „lengvų“ produktų, greitų užkandžių, nes daugiau laiko praleidžiama ne namuose“, – sakė R.Saulytė.
Dažniau lankosi provincijos parduotuvėse
Vasara – atostogų metas, kai norisi ištrūkti iš miesto, nuvažiuoti prie jūros, kitų vandens telkinių. R.Saulytės teigimu, vasarą, ypač užkaitinus saulutei, „Maxima“ prekybos tinkle pastebimas klientų srautų persiskirstymas. „Šaltuoju ir vėsiuoju metų laiku didžiausi klientų srautai jaučiami didmiesčiuose – didžiosiose „Maxima“ parduotuvėse, vasarą jos ištuštėja ir dalis pirkėjų persikelia į pajūrį ar ežeringas Lietuvos vietas, – sakė komunikacijos vadovė. – Vasarą daugiau pirkėjų sulaukiame savo parduotuvėse, esančiose Palangoje, Nidoje, Klaipėdoje, taip pat Molėtuose, Anykščiuose, Ignalinoje ir kitose vietovėse, esančiose prie poilsiautojų pamėgtų vandens telkinių.“
Platų parduotuvių tinklą šalies provincijoje turinčios „Norfos mažmenos“ atstovas spaudai teigė, kad šalies miesteliuose esančių parduotuvių apyvarta vasaros sezonu gerokai išauga. „Taip yra dėl kelių priežasčių, – teigė D.Ryliškis. – Visų pirma į savo gimtuosius namus iš didmiesčių grįžta studentai. Antra svari priežastis – didmiesčių gyventojai, esant saulėtiems orams, palieka miestus ir atokvėpio ieško prie ežerų, kaimo sodybose, dėl to ežeringuose kraštuose, taip pat pajūryje esančiose „Norfos“ parduotuvėse būna kur kas daugiau pirkėjų.“
D.Ryliškis taip pat pastebėjo, kad šalies kurortuose ir ežeringuose šalies rajonuose esančiose parduotuvėse itin išaugo laisvalaikio prekių ir apsaugos priemonių nuo vabzdžių paklausa.
Perka mažiau, bet dažniau
„Maximos“ komunikacijos vadovės teigimu, tiek kurortinių miestų ir miestelių, tiek ir didmiesčių pirkėjų vasaros pirkinių krepšeliai mažai skiriasi. „Klientai dažniausiai perka šviežias daržovėms ir vaisius, pieno produktus, vaisvandenius ir mineralinį“, – informavo R.Saulytė.
„Norfos“ atstovas „Valstiečių laikraščiui“ sakė, kad per karščius kliento pirkinių krepšelis pakito. „Žmonės, užsukę į parduotuvę, dabar perka mažiau prekių, bet dažniau joje apsilanko. Tik mineralinį vandenį linkę pirkti dideliais kiekiais – iš parduotuvių jį nešasi didelėmis pakuotėmis“, – pasakojo D.Ryliškis.
Pašnekovas sakė pastebintis, kad lietuviškos prekės yra paklausesnės, nei tokios pat kategorijos įvežtinės iš užsienio. Šiems žodžiams pritarė ir „Maximos“ komunikacijos vadovė: „Aukšta kokybė, gera kaina ir apsipirkimo patogumas daugeliui klientų yra itin svarbūs kriterijai, tačiau ne mažiau svarbi tampa ir produktų kilmė, ar prekės yra sveikos mitybos raciono dalis, kaip greitai jos patenka ant pietų stalo. Pastebime, kad klientas, esant galimybei, prioritetą teikia lietuviškai produkcijai: šviežioms lietuviškoms daržovėms ir vaisiams, pieno produktams, lietuviškai mėsai.“
Brangsta kava
Lietuvoje esančiuose prekybos centruose vis labiau populiarėja ūkininkų skyriai, kuriuose, kaip ir tikrame turguje, pirkėjas randa tikru dūmu kvepiančios dešros, lašinių, skilandžio, kaime išaugintų gyvulių mėsos, paukštienos, kiaušinių, pieno produktų. R.Saulytės teigimu, lietuvių ūkininkų gaminiai pasižymi itin aukšta kokybe ir natūralumu, todėl tokio pobūdžio skyriai labai populiarūs.
„Ūkininkų skyriuose galima įsigyti tų pačių produktų ir gaminių, kuriais prekiaujama ir tradiciniuose ūkininkų turgeliuose, – pirkėjų jau pamėgtų saldaus pieno sūrių ir šviežio pieno, įvairių duonos gaminių, šviežios, rūkytos ir vytintos mėsos, rapsų ir sėmenų aliejaus, dribsnių, kruopų, ekologiškos arbatos, medaus, natūralios giros, sveikuoliškų sausainių, traškučių, ekologiškų kiaušinių ir kitų produktų iš kaimo“, – provincijoje gaminamas gėrybes vardijo R.Saulytė.
Paklausta, kokios vasarą perkamiausios prekės, R.Saulytė atsakė, kad šiuo metu daugiausia perkama laikraščių, smėlio ir įvairių pripučiamų žaislų, skėčių ir paplūdimio prekių, kepsninių ir joms skirtų prekių, kosmetikos priemonių nuo saulės ir uodų. Na, o populiariausias vasaros maisto produktų krepšelis būtų toks: gazuotas arba negazuotas vanduo, pienas, vaisiai (arbūzai, bananai, nektarinai), daržovės (pomidorai, bulvės, agurkai), sultys, kefyras, marinuoti burokėliai, jogurtas, kiaušiniai ir duona.
Abiejų prekybos tinklų atstovai teigė, kad pastaruoju metu bendro kainų kilimo nebuvo, tvyrantys karščiai ir išaugusi kai kurių sezoninių produktų paklausa įtakos kainoms taip pat neturėjo. Pasak R.Saulytės, atskirų produktų kainos svyruoja nuolat, kainų pokyčiai paprastai priklauso tiek nuo lokalių, tiek ir nuo globalių priežasčių. „Pastaruoju metu brangsta kava. Tam įtakos turi ne karščiai, o gerokai pabrangusi žaliava – prastas kavos pupelių derlius kavą auginančiose pasaulio šalyse – Brazilijoje ir Vietname, – tikino „Maximos“ komunikacijos vadovė. – Dėl tvyrančių karščių mūsų parduotuvių lentynose dalis produktų netgi atpigo, nes pastaruoju metu taikėme nuolaidas ledams, gaiviesiems gėrimams, šašlykams – tiems produktams, kurie itin paklausūs vasaros sezono metu.“
Rinkitės atidžiau
Aurelija Načienė, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Maisto skyriaus vyriausioji veterinarijos gydytoja
Greitai gendantys maisto produktai vasarą, ypač termometro stulpeliui pakilus aukščiau 30 laipsnių, gana dažnai tampa apsinuodijimo priežastimi. Maiste esantys ir žarnyno infekcines ligas sukeliantys mikroorganizmai ypač sparčiai dauginasi drėgnoje terpėje ir aukštoje temperatūroje. Daugeliui bakterijų, sukeliančių apsinuodijimą, idealios dauginimosi sąlygos, kai aplinkos temperatūra artima žmogaus kūno temperatūrai (apie 37 laipsnius). Pavyzdžiui, viena E. coli bakterija tokioje terpėje per šešias valandas pasidaugina iki milijono bakterijų kolonijos. Būtent dėl to maisto produktai vasarą kur kas greičiau genda nei pavasarį ar rudenį. VMVT inspektoriai karštuoju metų laiku sustiprina turgaviečių, prekybos kioskų ir nedidelių kaimo parduotuvių kontrolę. Čia, palyginti su didžiaisiais prekybos centrais, kyla didesnė rizika, kad nebus užtikrintos tinkamos produktų laikymo sąlygos.
Šiemet VMVT specialistams patikrinus beveik 300 prekiaujančiųjų sveriama mėsa ir jos gaminiais, paaiškėjo, kad tinkamų laikymo sąlygų neužtikrinimas – vienas dažniausių pažeidimų (15 proc. nuo visų pažeidimų). Patikrinus 4 t valgomųjų ledų, taip pat daugiausia nustatyta netinkamų laikymo sąlygų pažeidimų – 12,2 proc. Bene dažniausiai temperatūrinių režimų nepaisymas fiksuojamas dėl žinių trūkumo ar aplaidumo. Pavyzdžiui, perkrovus šaldymo kameras ir šaldytuvus, jie per mažai šaldo ir maisto produktai pradeda tirpti. O dar kartą užšaldyti produktai netenka dalies naudingųjų medžiagų, nukenčia jų kokybė. Renkantis šaldytą maisto produktą, reikėtų jį atidžiai apžiūrėti. Jeigu pakuotėje yra daug šerkšno, ledukų, susikaupusio sniego, produktas sušokęs į ledo gabalą, vadinasi, jis buvo atitirpęs ir vėl užšaldytas.
Patariu nepirkti maisto produkto, kurio ženklinimo etiketė arba jos dalis nuplėšta, ištaisyta (perklijuota) – taip gali būti nuslėptas tikrasis produkto tinkamumo vartoti terminas. Nereikėtų pirkti greitai gendančių maisto produktų (pieno ir jo produktų, mėsos ir jos gaminių, žuvies, kreminių konditerijos gaminių), jeigu jie parduodami ne iš šaldymo įrenginių. Vartotojai, pirkdami iš prekeivių, stovinčių turgaus ar prekybos centrų prieigose, autobusų stotelėse ir pan., rizikuoja apsinuodyti, nes tokiose vietose nesudarytos sąlygos prekybai. Be to, atsakingi asmenys nekontroliuoja nelegaliai prekiaujančiųjų, jų parduodamų produktų kilmė, sauga ir kokybė neaiški. Būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kaip maisto produktai laikomi prekybos vietoje. Jei žemėtos daržovės vežamos ir parduodamos kartu su nefasuotais maisto produktais, daržovių ir nefasuotų maisto produktų svėrimui naudojamos tos pačios svarstyklės, prekės laikomos tiesiog ant grindų ar sukrautos vienos ant kitų, reikėtų žinoti, kad šie pažeidimai tiesiogiai daro įtaką įsigyjamų maisto produktų saugai.
Komentuoja prekybos tinklo „IKI“ Viešųjų ryšių departamento vadovas Andrius Petraitis: 1. Kaip tokie Lietuvai nebūdingi karščiai veikia maisto ir pramoninių prekių kainas? Ar tiekėjai, pajutę didesnę paklausą, didina kainas?
Gavome informaciją iš ūkininkų, jog Lietuvą užplūdę karščiai gali turėti neigiamos įtakos tokių lietuviškų daržovių, kaip svogūnai, morkos, bulvės bei kopūstai, taip pat obuolių derliui. Šiuo metu mes jaučiame lietuviškų svogūnų laiškų bei salotų trūkumą. Dėl karščių sumažėjęs derlius, tikėtina, kad paveiks ir produkcijos kainas. Sumaištį vaisių ir daržovių rinkoje sukėlė ir Rusijos draudimas įvežti lenkiškus vaisius ir daržoves, tačiau kaip tai atsilieps šių prekių kainoms Lietuvoje dar sunku prognozuoti. Labiau tikėtina, kad tai turės įtakos visos Europos produkcijos kainoms, kai dėl Rusijos draudimo importuoti lenkiškos kilmės produkciją, rinkoje susidarys kai kurių vaisių ir daržovių perteklius. Vaisių ir daržovių rinka yra itin dinamiška, labai priklausanti nuo derliaus bei pasiūlos kiekio: kelias dienas gali būti susiformavęs perteklius, o po to trūkumas dėl karščių ar audrų. Taigi, kainos vaisių ir daržovių prekių kategorijoje labai kinta. Jeigu lygintume daržovių šių metų kainas su pernai metais, tai kopūstai bei pirkėjų itin mėgstamos „Iceberg“ salotos šiemet kainuoja mažiau, bulvių bei svogūnų laiškų kaina išliko beveik tokia pati, na o agurkų kaina didėjo. Pastebėjome, jog renkantis vaisius ir daržoves, dalis pirkėjų prioritetą teikia lietuviško derliaus gėrybėms, kiti renkasi užsienietišką produkciją, jeigu jos kaina žemesnė ar jiems yra aktualiau asortimento, veislių įvairovė. Tačiau mes visuomet pirkėjams suteikiame galimybę rinktis lietuvišką produkciją, kai tik prasideda lietuviško derliaus sezonas. Pieno, ledų bei duonos produktų kategorijoje kainos išlieka stabilios. Oro temperatūra pramoninių prekių kainoms įtakos neturi, nes šios prekės yra užsakomos gerokai iš anksto. 2. Kokios maisto ir pramoninės prekės šiomis pastarosiomis savaitėmis yra populiariausios, labiausiai perkamos? Ar galima išskirti vasaros sezonui skirtas prekes, kurių paklausa žiemą itin sumenksta? Pastebėjome, jog vasarą prekių mūsų pirkėjai labiau perka kefyrą, ledus, šašlykus, gaiviuosius gėrimus, mineralinį bei paprastą vandenį, dešreles, šviežias daržoves bei mėgaujasi turbūt populiariausiu vasarišku vaisiumi – arbūzu. Taip pat išauga sezoninių vasaros prekių, tokių kaip apsaugos priemonės nuo vabzdžių ar apsaugos priemonės nuo saulės, anglių, vasariškų kepurių bei šlepečių pardavimai, o šaldytų maisto produktų pardavimai šiek tiek sumažėja. Taip pat per karščius pirkėjai mažiau perka šokolado gaminių bei kavos – šokoladas greitai tirpsta, todėl nėra patogus valgyti, o vietoj įprastos karštos kavos pirkėjai renkasi šaltą kavą ar gaivinasi šaltais gaiviaisiais gėrimais. 3. Kaip keičiasi žmonių įpročiai apsipirkti karščių metu? Renkasi mažesnes ar dideles parduotuves? Perka daug ir rečiau ar dažniau po kelias prekes? Prasidėjus vasaros karščiams, pirkėjų srautų sumažėjimo nejaučiame, priešingai, matome, kad mūsų tinklo parduotuvėse, ypač kurortiniuose Palangos, Klaipėdos, Druskininkų miestuose, kur daugelis šiuo metu atostogauja, pirkėjų srautai gerokai išaugo. Pirkėjai paprastai renkasi tą parduotuvę, kuri yra arčiau namų, tačiau manome, kad pirkėjus į parduotuves pritraukia ir mūsų parduotuvėse veikiančios kondicionavimo sistemos, kurios per didžiuosius vasaros karščius bent trumpam padeda atsigaivinti. Pirkėjams taip pat labai svarbu įsigyti šviežią maistą, todėl jie apsipirkinėja po mažiau, bet dažniau. 4. Ar rinkdamiesi prekes, lietuviai prioritetą teikia lietuviškai produkcijai? Ar pasiteisino ūkininkų skyriai? Pastebėjome, kad pirkėjų prioritetai yra skirtingi. Rinkdamiesi prekes, vieni pirkėjai teikia prioritetą lietuviškai produkcijai, kiti perka užsienietišką prekę, jeigu ji pigesnė, tačiau kai kuriose prekių kategorijose pirkėjams lietuviškumas ypač svarbus. Pastebėjome, jog rinkdamiesi daržoves, alų ar ledus, pirkėjai prioritetą teikia lietuviškai produkcijai. Pavyzdžiui, lietuviškų ledų parduodame apie 5 kartus daugiau nei atvežtų iš užsienio. Rinkdamiesi ne maisto produktus, pirkėjai labiau atsižvelgia į kainos ir kokybės santykį nei į kilmės šalį. 5. Populiariausių vasaros sezono maisto prekių TOP 5 ir pramoninių prekių TOP 5. Vasaros TOP maisto prekės (ne eilės tvarka): ledai, vaisvandeniai, arbūzai, šašlykai, kefyras Vasaros TOP ne maisto prekės (ne eilės tvarka): lojalumo akcijų prekės, spauda, konservavimo dangteliai, tabakas, pirkinių maišeliai
