Karščiau ir karščiau
Neseniai pasirodžiusioje Jungtinių Amerikos Valstijų nacionalinės vandenyno ir atmosferos administracijos ataskaitoje skelbiama, jog šių metų birželio mėnuo buvo karščiausias per visą stebėjimų laikotarpį. XX a. birželio mėnesio vidutinė temperatūra buvo 15,5°C, o šiais metais ji buvo aukštesnė net 0,72°C. Tokia temperatūros anomalija 0,03°C „pagerino“ 1998 metais užfiksuotą birželio mėnesio rekordą. Lyginant su XX a. vidutine sausio-birželio temperatūra, 2014 metų pirmas pusmetis buvo 0,67°C šiltesnis (t. y. trečias sąraše pagal šiltumą).
Klimato kaita Europoje
Šių metų kovo pabaigoje Jungtinių Tautų Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos II-osios darbo grupės paskelbtoje ataskaitoje pateikiamos klimato pokyčių prognozės pasaulio žemynams, tarp jų ir Europai. Dokumente skelbiama, kad nuo 1950 metų vis dažniau stebimi aukštos temperatūros iššaukti pokyčiai – karštos dienos ir tropinės naktys. Tuo tarpu šaltojo sezono metu tokie ekstremalūs orai, kaip speigai, pastebimi vis rečiau. Ataskaitoje teigiama, jog ateityje net ir nepasiekus 4°C temperatūros pokyčio, Europoje klimatas pasikeis kardinaliai. Mokslininkų teigimu senajame žemyne sustiprės ekstremalūs gamtos reiškiniai – nuo gegužės iki rugsėjo mėnesio padaugės karščio bangų, sausringų periodų ir išaugs kritulių kiekis.
Lietuva klimato kaitos įkaitė
Paklaustas apie šiuo metu besilaikančius karščius Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Klimatologijos skyriaus specialistas Justinas Kilpys teigia: „Kai šiuo metu taip karšta, jau pasimiršo, kad birželis Lietuvoje buvo vėsus. Birželio mėnesio temperatūra buvo 1-1,5°C žemesnė nei standartinė klimato norma, o paskutinį dešimtadienį temperatūra kai kur buvo 4°C žemesnė nei įprasta. Tačiau kalbant apie temperatūros anomalijas reikia atskirti vietinį klimatą nuo globalaus – nors mūsų šalyje birželis buvo vėsesnis, tačiau pasauliniu mastu mūsų planeta buvo įkaitusi kaip niekada anksčiau.“
Pasak specialisto, jau antra savaitė vidurdienį Lietuvoje vyraujanti 30°C temperatūra nėra būdinga mūsų platumoms. Tokie atvejai kai 3 dienas išsilaikydavo 30°C temperatūra pasitaikydavo maždaug kas 4 metai, o dabar tai nutinka vos ne kasmet. Dėl Žemėje vykstančios klimato kaitos karščio bangos tampa dažnesnės ir intensyvesnės. „Pažvelgus į ateinančios savaitės prognozes, panašu, kad karščiai vis dar nesitrauks iš mūsų platumų“, - tikina J. Kilpys.
Klimatologas užtikrina, kad karščio bangos ne vienintelis klimato kaitos reiškinys, kuris pastebimas mūsų šalyje. „Vasarą Lietuvoje daugėja atvejų kai temperatūra viršija 30°C, fiksuojama vis daugiau tropinių naktų atvejų, kai net naktį temperatūra nenukrinta žemiau 20°C. Dideli karščiai taip pat skatina intensyvių audrų formavimąsi, todėl Lietuvoje fiksuojama vis daugiau smarkių liūčių ir škvalų, kurie pridaro daug žalos. Žiemą gerokai sumažėjo dienų su neigiama temperatūra skaičius – vis dažnesni tampa atlydžiai, sniegą vis dažniau pakeičia lietus. Pastebima, kad ilgėja augalų vegetacijos laikotarpis – temperatūra tampa teigiama vis anksčiau, o neigiama – vėliau“, - vardija specialistas.
