Vyno kamščių dilema
Vyno mėgėjai ne retai atkreipia dėmesį ir į vyno kamštį. Šiais laikais galima rasti vyno butelių, kuriems naudojami kamščiai iš skirtingų medžiagų. Tačiau seniausias vyno butelio užkimšimas – natūralus kamštinio ąžuolo žievės kamštis. Jis gaminamas būtent iš kamštinių ąžuolų, kurie auga pietvakarių Europoje ir šiaurės vakarų Afrikoje. Deja, per pastaruosius 20 metų šių kamščių kokybė darosi vis prastesnė, nes plonėja ąžuolų žievė. Mokslininkai teigia, jog tai vyksta dėl klimato kaitos padarinių – augančios temperatūros ir suintensyvėjusių ultravioletinių spindulių. Pasak Lisabonos technikos universiteto profesorės Rita Teixera, yra kelios priežastys – tai klimato ir kraštovaizdžio pokyčiai bei pailgėję sausringi periodai.
Kamščių gamintojams itin svarbus žievės storis, jis turi būti bent 27 mm, kad būtų pagamintas geras ir patvarus kamštis. Šiuo metu kamštinių ąžuolų žievė siekia nuo 3 mm iki 10 mm. R. Teixera su kitais mokslininkais ėmė tirti Portugalijoje augančių medžių genetiką. Tyrimo objektu buvo pasirinkti 5 ąžuolai, kurių žievė geros kokybės ir 5 – blogos. Paaiškėjo, kad šiluminio šoko baltymai yra būtini medžio žievei. Šie baltymai apsaugo ąžuolus nuo sausrų ir aukštos temperatūros bei skatina ląstelių dalinimąsi, kuris užtikrina storesnę žievę. Ištyrus augalus nustatyta, kad medžiai, kurių žievės kokybė prastesnė turi mažiau šiluminio šoko baltymų. Taip pat juose gausu lęšio formos angų, pro kurias patenka oras ir taip prastina vyno kokybę. Profesorė R. Teixera teigia, kad atlikus daugiau genetinių tyrimų įmanoma atrinkti geriausius kamštinius ąžuolus auginimui ir veisimui. Mokslininkė neatmeta galimybės, jog ateityje norint išsaugoti žievės storį teks pasinaudoti ir genų inžinerija.
Lietuvos ąžuolams klimato kaita nebaisi
Pasak Aplinkos ministerijos Miškų departamento Miškininkystės skyriaus vyriausios specialistės Zitos Bitvinskaitės, ąžuolynų plotai per pastarąjį dešimtmetį padidėjo 0,2 proc. ir šiuo metu siekia 2,2 proc. visų medynų kiekio.
Ąžuolynų džiūvimas, kurio pikas buvo fiksuotas 2004–2006 metais, kai kasmet išdžiūdavo iki 7 tūkst. ha ąžuolynų, šiuo metu stabilizavosi. Praėjusiais metais naujai džiūstančių ąžuolynų nustatyta iš viso 212 ha plote, o 2014 metais ąžuolynų būklės blogėjimo neprognozuojama, nes paskutiniai keli vegetacijos laikotarpiai ąžuolynams buvo palankūs. Be to, pernai metais ąžuolai neblogai derėjo, tad dėl šių medžių nereikia nerimauti.
