Afganistano karo veteranai ragina Lietuvos politikus pasekti sąjungininkų pavyzdžių ir atšaukti savo karius iš NATO vadovaujamos Tarptautinės saugumo paramos pajėgų operacijos (ISAF) Afganistane.
„Remdamiesi savo patirtimi, galime teigti, jog svetimšaliams įvesti savo tvarkos Afganistane nepavyks. Mūsų manymu, Lietuvos dalyvavimas šioje misijoje yra didelė klaida ir tuščias finansinių bei žmogiškųjų išteklių švaistymas. Todėl raginame Lietuvos prezidentę Dalią Grybauskaitę bei Seimo narius atšaukti mūsų karius iš Afganistano ir nešvaistyti mokesčių mokėtojų pinigų“, – įsitikinęs Klaipėdos Afganistano karo veteranų organizacijos „Miražas“ pirmininkas Rimantas Chmieliauskas.
Anot jo, ne viena turtingesnė ir įtakingesnė šalis nei Lietuva jau paskelbė artimiausiu metu pasitrauksiančios iš Afganistano. Britai atšaukia 1000 karių ir atiduoda Helmando provincijos „tvarkymo“ reikalus amerikiečiams. Belgai bei kanadiečiai pareiškė karius išvesiantys iki 2011–ųjų pabaigos.
„Tačiau mūsų šalies politikai užsispyrę. Jie ne tik pasiryžę Afganistane būti iki galo, bet ir reikalauja dar daugiau pinigų šiai misijai.
Krašto ministerijos šulai ir pavieniai politikai įrodinėja, kad Afganistano žmonės vertina Lietuvos pastangas užtikrinti taiką ir demokratiją jų šalyje. Tačiau ar tai tiesa? Jei paklaustume puštūno, tadžiko ar beludžo, kur yra ta Lietuva, kaip manote, ką jie atsakytų?“ – sako R. Chmieliauskas.
Nuo 1994 m. įvairiose tarptautinėse taikos palaikymo misijose jau dalyvavo apie 5 000 Lietuvos karių. Du žuvo. Pasak R. Chmieliausko, jei lygintume su kitų šalių nuostoliais, šis skaičius labai menkas. Tačiau žuvusiųjų artimiesiems – tai milžiniška netektis ir nenusakomas sielvartas.
„Iš įvairių tarptautinių operacijų grįžę Lietuvos kariai kenčia nuo karinio trauminio sindromo. Užuot sulaukę pagalbos, jie apšaukiami žudikais, kariavusiais už pinigus. Tačiau daugelis užmiršta, kad siųsti karius į misijas nusprendė ne jie patys, o politikai“, – piktinasi klaipėdietis.
Ar politiniai pažadai verti nors vieno žmogaus gyvybės? Ar politiniai įsipareigojimai verti milijoninių lėšų, skiriamų toms operacijoms finansuoti? – klausia R. Chmieliauskas.
Klaipėdoje, Savivaldybės posėdžių salėje, bus mėginama atsakyti į šiuos klausimus. Krašto apsaugos ministerijos vadovai bei kiti aukšto rango politikai joje dalyvauti, pasak rengėjų, atsisakė.
