Vien 2017-siais Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba skyrė daugiau kaip 5400 baudų (dalis jų skirta tiems patiems asmenims už pakartotinį karinės tarnybos vengimą – aut. past.). Bendras pažeidimų skaičius pasiekė 18,5 tūkst. ribą, tad susimąstyti yra tikrai dėl ko.
Apie esamą situaciją tv3.lt pasikalbėjo su Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos viršininku Arūnu Balčiūnu. Naujienų portalo tv3.lt pašnekovas atskleidė ir vieną naujovę, kuri startuos jau gegužės mėnesį ir sukels tarnybos vengiantiems šauktiniams tam tikrų nepatogumų.
- Pradėkime nuo esminio klausimo – kiek opi yra neatvykstančių šauktinių problema?
- Faktas, kad problema egzistuoja. Mes analizuojame skaičius ir matome realią situaciją. Galiu pasakyti, kad 2017 metais turėjome problemų su apytiksliai 30 proc. į šauktinių sąrašą patekusių jaunuolių. Kai kurie nekreipė dėmesio į šaukimus, kiti vengė atvykti ir praeiti medicininę komisiją.
Praėjusiais metais buvo užfiksuota apie 18,5 tūkst. (dalis jų pakartotiniai – aut. past.) pažeidimų. Nubaustų asmenų skaičius viršijo 5400 ribą. Čia jau kalbu apie tuos, kuriems buvo surašyti administracinio nusižengimo protokolai ir paskirtos baudos. Deja, bet šiais metais tendencija išlieka panaši. Šiai dienai užfiksuoti jau 9 tūkst. atvejų dėl karo prievolininkų pareigų netinkamo vykdymo. Nubaustųjų jau yra apie 1100.
Deja, ta problema yra. Galime nebent pasiguosti, kad tai ne vien mūsų problema. Tokia šalis, kaip Estija, taip pat susiduria su tokia pačia problema. Gal ten ji net aštresnė nei pas mus.
Galiu papildyti, kad praėjusiais metais į šaukiamųjų sąraša pateko 25144 jaunuolis, o šiais metais daugiau – 27633. Sąrašas didesnis, o kiek bus nubaustų per metus, skaičiuosime rudenį. Norėčiau akcentuoti, kad pasibaigę kalendoriniai metai, dar nereiškia, kad kažkam pavyks išsisukti nuo prievolės ar išvengti baudos. Tad komentarai, jos susimokės baudą ir bus palikti ramybėje – klaidinantys. Maža to, baudos paskyrimas neatleidžia nuo tolesnių karo prievolininko pareigų vykdymo.
- Kokios baudos gresia už pirmąjį ir pakartotinius nusižengimus?
- Pirmą kartą skiriama minimali bauda – 30 eurų. Lietuvoje galioja tokia tvarka, kad jei baudą asmuo susimoka per dvi savaites, tai jam skiriama pusės dydžio bauda nei numatyta. Šiuo atveju – 15 eurų.
Antrąjį kartą bauda siekia apie 60 eurų. Ir ji nebėra mažinama per puse. Įprastai finansiškai esame numatę bausti du kartus. Kai baudos nesuveikia, turime teisę kreiptis į policiją. Pavyzdžiui, 2017 kreipėmės daugiau kaip 800 kartų į policiją, o šiais metais, kol kas, tik 60 kartų.
Įstatymas numato, kad tam tikrus šauktinių veiksmus galima traktuoti kaip sistemingą tarnybos vengimą. O tada jau pereiname į baudžiamąją atsakomybę, kur gresia bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki 3 metų.
- Ar jau buvo atvejis, kad kažkas būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn?
- Kol kas tokios procedūros dar nebuvo taikomos, viskas užsibaigdavo ties policijos paieškomis arba baudomis. Bet šiais metais, kažkur nuo gegužės pradžios, turėsime galimybę tarnybos vengiančius karo prievolininkus įtraukti į paieškomų asmenų registrą. Tai bus visai kitas statusas. Apie tokį asmenį žinos policijos pareigūnai, pasieniečiai, kitos tarnybos.
Tikrindamas asmens dokumentą pasienyje dirbantis žmogus matys, kad asmuo yra paieškomų asmenų registre ir galės imtis atitinkamų veiksmų.
- Kokių konkrečiai veiksmų galės imtis pasieniečiai?
- Galiu nuraminti, niekas antrankių oro uoste tarnybos vengiančiam karo prievolininkui neuždės, nepasodins jo į automobilį bei nepristatys į mūsų skyrių. Tačiau karo prievolininkas bus dar kartą perspėtas. Tai dar vienas „paukščiukas“ tame sąraše, kur aiškiai įvardyta, ko šauktinis nepadarė, nors privalėjo padaryti. Tad tie, kurie mąsto, kad pasislėps užsienyje, išvengs tarnybos, turėtų rimtai susimąstyti.
- Kokia situacija yra su užsienyje gyvenančiais šauktiniais?
- Pasakysiu bendrai – jei asmuo yra Lietuvos pilietis, nesvarbu, kur jis gyvena ar turi dvigubą pilietybę, visiems yra taikoma vienoda atsakomybė. Jei asmuo yra išvykęs į užsienį ir deklaravęs savo išvykimą, tai atsiranda tas mažas niuansas, kad jo nėra Lietuvoje.
Jei jis nurodęs adresą, tai mums paprasčiau yra su juo susisiekti ir išsiaiškinti esamą situaciją. Bet jei jis išvykęs ir jokios informacijos apie save nepateikęs, tai prarandame galimybę išvengti baudų, nesusipratimų.
Įstatymas numato, kad asmenys, kurie išvyksta iš Lietuvos ilgiau nei 6 mėnesiams, jie privalo informuoti mūsų padalinius apie jų gyvenamą vietą. Jei ne, tai turime teisę imtis atitinkamų veiksmų. Patarimas visiems išvykstantiems – palikite savo kontaktinę informaciją, tada problemų bus mažiau.
Suprantame kai kuriuos jaunų žmonių argumentus. Jie nori kurti asmeninę gerovę, bet įstatymas yra įstatymas, tai yra prievolė. Kiekvienas pilietis turi vykdyti savo pareigas. Tai konstitucinė pareiga.
Visada reikia ieškoti kompromiso. Prieš išvykdami į užsienį jauni žmonės turėtų įvertinti, kas nutiks, jei jų pavardės atsiras šauktinių sąrašuose. Bet svarbiausia yra nevengti tarnybos, nebandyti slėptis, nevengti to kontakto. Mes atsižvelgiame į geranoriškumą. Turi būti abipusis bendradarbiavimas.
- Ką reikėtų keisti, kad privalomoji tarnyba taptų patraukli Lietuvoje?
- Visų pirma reikia laiko. Mes esame susipažinę su Izraelio šauktinių modeliu, nors artimesnis Lietuvai yra suomių pavyzdys. Kai paklausėme suomių, ar jų jaunuoliai vengia tarnybos, tai į mus kreivai pažiūrėjo. Suomijoje yra garbė tarnauti kariuomenei. Ten net eilė prie kariuomenės punkto nusidriekia. Norinčių daugiau nei galimybių.
Kai kuriose šalyse karinę tarnybą baigę šauktiniai įgyja tam tikrų privilegijų. Pavyzdžiui, jie turi pirmenybė įsidarbindami valstybės tarnyboje. Žmonės ne žodžiais, o darbais yra įkalta į galvą, kad karinė tarnyba tau atvers daug daugiau kelių nei jos vengimas.
Bet ir Lietuvoje situacija gerėja. Požiūris į kariuomenę keičiasi į gerąją pusę. Skaičius savanorių auga kasmet. Praėjusiais metais gal tik 53 jaunuolius pašaukėme privalomai. Džiugina tai, kad vis daugiau sąrašuose atsidūrusių jaunuolių pasinaudoja teise į pirmenybę atlikti tarnybą.
Tokios geros tradicijos tikrai formuosis ir toliau, o jaunuoliai rinksis kariuomenę bei priims naujus iššūkius. Kariuomenėje jaunas žmogus gali sutvirtėti, įgyti naujų įgūdžių. Nėra viskas taip blogai. Mūsų prievolininkai gauna po 140 eurų kas mėnesį, būna pamaitinti bei apgyvendinti. Reikia nepamiršti, kad jiems priklauso ir kaupiamoji dalis, kurią jie gauna gerai atlikę tarnybą. Susumavus tie, kurie gerai atlieka tarnybos, po 9 mėnesių gauna apie 3000 eurų.
