„Mano vyras pateko į 2017-ųjų šauktinių sąrašą ir šiuo metu jis tarnauja. Kariuomenė sugriovė mūsų gyvenimą. Jis turėjo gerai apmokamą darbą, aš taip pat dirbau, bet viena išsilaikyti nuomojamame bute negalėjau. Teko grįžti gyventi pas vyro tėvus ir laukti kol sutuoktinis grįš iš kariuomenės...“, - toks laiškas pasiekė tv3.lt redakciją.
Susisiekėme su Monika ir ji plačiau papasakojo apie tai, kaip viskas pasikeitė po to, kai jos 25-erių vyras Dovydas išvyko atlikti privalomosios karinės tarnybos.
Pašaukė iškart po vestuvių
- Kada sužinojote apie tai, kad vyras yra šaukiamas atlikti karinę tarnybą?
- Su vyru susituokėme 2017-ųjų rugsėjo 7-ąją. O vos po kelių mėnesių jis išėjo tarnauti. Gyvenome Šiauliuose. Apie tai, kad jis atsidūrė šauktinių sąrašuose sužinojome dar 2017-ųjų rugpjūtį.
Bet jo numeris buvo gana aukštas (virš 1000 – aut. past.), todėl tikrai negalvojome, kad taip greitai jis bus pašauktas. Jau spalio 7-ąją gavome laišką, kad Dovydas yra šaukiamas atlikti privalomą karinę tarnybą. Ji prasidėjo praėjusių metų gruodžio 4 dieną.
- Ko teko atsisakyti dėl tokių netikėtų pokyčių jūsų gyvenime?
- Jis dirbo, turėjo tikrai gerą darbą. Gyvenome Šiauliuose, nuomojamame bute. Tad man vienai teko buto nuomos, mokesčių, maisto našta. Teko atsisakyti gyvenimo mieste.
Išėjau iš darbo ir persikėliau gyventi pas vyro tėvus, į Kelmės rajoną. O mūsų jaunos šeimos planuose jau buvo namas, kalbėjome ir apie vaiką. Visko teko atsisakyti. Dabar liko nerimas, kad tik kas nors jam nenutiktų, jog nesusižeistų per pratybas. Ir laukimas, žinoma, kada jis sugrįš.
- Kaip į Dovydo situaciją reagavo darbdavys?
- Darbdavys, be abejo, saugo jam vietą. Šiuo metu yra sustabdyta darbo sutartis, kol jis baigs karo tarnybą. Tikrai sunki situacija, nes mūsų šeima neteko didžiosios dalies pajamų, kažkur nuo 1000 iki 1200 eurų per mėnesį. Dabar jam moka apie 170 eurų per mėnesį. Tai apie 5-6 kartus mažiau, tad gyvenimo sąlygos tikrai pablogėjo.
Mes dar prieš tarnybą kreipėmės į darbovietę, prašėme, kad parašytų laisvos formos prašymą, jog tokių specialistų yra mažai ir kad jis darbdaviui yra labai reikalingas. Darbdavys taip ir padarė, bet tai nepadėjo. Kaip jie pasakė, dar trūksta kažko. Bet jie nepasakė ko.
- Ar šiuo metu turite daug galimybių matytis su vyru?
- Iš pradžių, kol nebuvo priėmęs priesaikos, tiesiog susirašinėdavome. Po priesaikos, jis jau gali grįžti kiekvieną savaitgalį namo. Jei nenusižengia taisyklėms, šauktiniai gali grįžti namo kiekvieną savaitgalį.
Mano nuomone, privalomoji karinė tarnyba turėtų būti skirta tiems, kurie tik baigia mokslus ir gyvena pas tėvus, niekur nedirba. Tuo tarpu dirbantiems žmonėms, tie devyni mėnesiai yra didelis iššūkis ir praradimas. Tad asmeniškai tas kartėlis yra likęs širdyje. Suprantu, kad jis grįš tik rugsėjo pradžioje. Kaip tik prieš vestuvių metines.
- Kokius planus kuriate, kai vyras pagaliau sugrįš?
- Pas mus tebėra tokie planai, kad vyrui grįžus iš kariuomenės, bandysime skristi į JAV ir ten įsitvirtinti. Jau seniai planavome pakelti sparnus iš Lietuvos. O po šio akibrokšto su karine tarnyba, tas noras tik dar labiau sustiprėjo.
Nematome galimybių likti Lietuvoje, nes čia yra labai sunku pragyventi. Vien pažiūrėjus, kokios kainos, jau baisu darosi. Aišku, niekas mūsų išskėstomis rankomis nelaukia užsienyje, bet geriau yra pabandyti. O tada jau žiūrėsime.
