Kariuomenė ne tik klesti, bet ir stiprina savo pajėgumus, perka šarvuotus amerikietiškus visureigius, laukia naujų kovos mašinų „Boxer“ atvykimo, planuoja prieštankinės raketų sistemos „Spike“ įsigijimus.
R. Karoblis pareiškė, kad šiuo metu vyksta derybos dėl šarvuotų amerikietiškų visureigių pirkimo ir galutinis sprendimas bus priimtas jau kitais metais. Pasak ministro, pirkimas bus baigtas, kai atsilaisvins pinigai baigiantis ar įpusėjus „Boxer“ ir haubicų pirkimo projektams. Šarvuoti visureigiai Lietuvai kainuos apie 100 mln. eurų ir užtikrins Lietuvos kariuomenei manevro galimybes. Tai bus vienas didesnių pirkimų kariuomenės istorijoje.
Pavasario pradžioje Lietuvą pasieks ir naujosios, specialiai mums adaptuotos pėstininkų kovos mašinos „Boxer“. Kovos mašinose bus integruotos ir prieštankinės „Spike“ sistemos, jos turės po keturias raketas, kurios galės skristi iki kelių kilometrų, tiesa, vėliau planuojama įsigyti ir „Spike“ raketų sistemų, kurios skristų iki 25 kilometrų.
„Spartan“ vadino saugiais
Ministras ir kariuomenės vadas taip pat patikino, kad sugedę „Spartan“ lėktuvai užsipulti nepelnytai, nes lėktuvai genda gana retai, o „dirba“ daug.
„Spartan“ buvo įsigytas, kai prasidėjo tarptautinės misijos. Skrydžiai visada vyksta ir vyks, nes aptarnaujame oro policiją, kurie dislokuoti Šiauliuose, taip pat turime apie 150 karių, kurie yra užsienyje, lėktuvai dirba labai intensyviai. Per paskutinius trejus metus lėktuvai keturis kartus negalėjo kilti. Paskutiniai du kartai buvo praėjusią savaitę“, – sakė kariuomenės vadas generolas leitenantas J. Žukas.
Jis įsitikinęs, kad reikia vertinti visumą, o ne atskirus incidentus. Anot jo, nieko nuostabaus, kad technika genda, tai nutinka net naujiems lėktuvams.
„Britanijos karinių oro pajėgų lėktuvas, skraidinęs kariuomenės vadą 2014 metų rudenį į karinę konferenciją čia, sugedo ir jis čia praleido visą parą. Vokietijos gynybos ministrės lėktuvas stovėjo Kaune visą parą, negalėjo išskristi. (...) 2016 metų pavasarį, kada čia lankėsi NATO Šiaurės atlanto taryba su generaliniu sekretoriumi priešakyje, Belgijos karinių oro pajėgų lėktuvas sugedo ir su delegacija liko čia. Ji buvo išskraidinta iki Briuselio atgal tais pačiais „Spartanais“, – kalbėjo kariuomenės vadas.
Krašto apsaugos ministras paantrino, kad Lietuvos karinių oro pajėgų pilotai ir technikai yra itin geri, greitai randa gedimus ir juos šalina. Tai, kad „Spartan“ du kartus per savaitę neišskrido tėra sutapimas, nes genda jie išties retai.
„Visiškai pasitikiu karinėmis oro pajėgomis, tai ką jie daro“, – sakė ministras R. Karoblis.
Kariuomenės vadas J. Žukas taip pat pasipiktino antraštėmis ir pasisakymais, esą „Spartanu“ skraidyti nesaugu, nes tai žinios, kurias pasigauna kitų šalių žiniasklaida.
„Kai visuomenei eskaluojama tokia žinia, kad čia yra nesaugu, (...) tai reikia turėti omenyje, kaip jaustis karių artimiesiems arba sąjungininkams, jeigu mes patys nepasitikime savo Karinėmis oro pajėgomis ir sakome, kad tie lėktuvai nepatikimi. <..>> Ką man dabar pasakyti savo kariams? Ar jiems lipti į tą lėktuvą, skristi ar ne? Ką mums savo sąjungininkams pasakyti, prieš kuriuos turime savo įsipareigojimus?", – klausė kariuomenės vadas J. Žukas.
Orlaivius „Spartan“ Lietuva įsigijo praėjusį dešimtmetį ėmus vadovauti Goro provincijos atkūrimo grupei Afganistane.
Šauktiniai ir piliečiai – aktyvūs
Kariuomenės vadas ir ministras sutiko, kad tiek, kiek dabar turime šauktinių – visiškai užtenka. Šiuo metu yra 4 tūkstančiai šauktinių, kurie visiškai patenkina poreikius ir daugiau šauktinių šiuo metu nereikia.
Krašto apsaugos ministras taip pat pabrėžė būtinybę būti visada pasiruošus gintis ir stiprinti savo kariuomenę.
„Niekas negins, jei patys nesiginsime. Gynyba kainuoja, todėl reikia investuoti, kad ji butų efektyvi“, – sakė ministras.
Jis pasidžiaugė, kad kariuomenė savo šimtmetį pasitinka turėdama gana gausias ir darnias savanorių ir šaulių pajėgas.
O kariuomenės vadas priminė, kad kariuomenė remiama ne tik valstybės, bet ir paprastų Lietuvos gyventojų, kurie per paskutinius penkerius metus kariuomenei skyrė daugiau, kaip 810 tūkstančių eurų pervesdami savo 2 proc. nuo pajamų, o taip pat – dešimtis tūkstančių pervesdami asmeniškai kariuomenės ar kariūnų reikmėms.
Dėl oro gynybos – diskutuojama
Ministras R. Karoblis taip pat sakė, kad pasiūlymai dėl Baltijos jūros regiono oro gynybos NATO turėtų būti paruošti.
„Turi būti atlikta detali studija, kaip spręsti bendrai NATO oro gynybos problemas, ne tik mūsų regiono“, – sakė ministras.
„Vasarį gynybos ministrų susitikime turėtų būti pristatyti tos studijos bendrieji matymai. (...) Birželio mėnesį jau bus stipresni pasiūlymai, konkretesni pasiūlymai“, – pridūrė jis.
Lietuva šiuo metu neturi ilgojo nuotolio oro gynybos sistemų ir kovinėms užduotims skirtų orlaivių, pavyzdžiui, naikintuvų.
Tačiau kariuomenė šiuo metu įsigyja vidutinio nuotolio raketas ir turi trumpojo nuotolio sistemų.
„Nė viena šalis negali pilnai uždengti savo oro erdvės, (...) bet yra svarbus pirmiausia ir atgrasymo faktorius. Su 90 proc. tikimybe pataikyti į taikinius priešininko aviacija negalės laisvai manevruoti“, – kalbėjo R. Karoblis.
„Pačioje Rusijoje tik Maskva yra visiškai uždengta, o visur kitur teritorija yra nedengiama“, – jam antrino kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas.
Pasak generolo, Aljanse šiuo metu „visi supranta oro gynybą kaip problemą ir tai ateityje bus sprendžiama“.
R. Karoblis teigė, kad Lietuva nesiekia nuolatinio ilgojo nuotolio priešraketinės ar priešlektuvinės gynybos sistemų dislokavimo regione, nes supranta jų deficito problemą visame Aljanse.
„Tiesiog reikia, kad tokie pajėgumai atvyktų iš karto, kada to reikės, ir kad tie kariai, kurie atvyksta, žinotų konkrečias vietas ir užduotis, kurias reikėtų daryti“, – sakė ministras.
Lietuva taip pat siekia, kad šiuo metu Baltijos šalyse vykdoma NATO oro policijos misija taptų sudėtine oro gynybos dalimi. Tai reiškia, kad budintys Aljanso naikintuvai krizės atveju galėtų vykdyti kovines užduotis.
Istorija ilga ir sunki
Lapkričio 23 dieną minima Lietuvos kariuomenės diena. Šią dieną 1918 metais Ministras Pirmininkas A. Voldemaras pasirašė įsakymą Nr. 1, kuriuo buvo įkurta Apsaugos Taryba ir įsakyta pradėti formuoti pirmąjį Lietuvos kariuomenės pulką. Nuo šios dienos pradėta oficialiai kurti Lietuvos laisvę iškovojusi kariuomenė. Šiuolaikinė Lietuvos kariuomenė yra to laikmečio kariuomenės tradicijų tęsėja.
1918 m. atkuriant Lietuvos valstybę buvo nuomonių, kad Lietuvai kariuomenė nereikalinga, nes ji neketino nieko užpulti ir su niekuo kariauti. Tačiau to meto situacija privertė suvokti, kad be savos kariuomenės Lietuva valstybingumo neišsaugos. 1919–1920 m. dar kuriamai Lietuvos kariuomenei teko kautis su trimis priešiškomis kariuomenėmis dėl Lietuvos laisvės ir teritorijos vientisumo išsaugojimo.
Kariuomenės kūrimosi metu ir pirmame kovos su bolševikais etape kariuomenę sudarė savanoriai, atsiliepę į 1918 m. gruodžio 29 d oficialų vyriausybės kvietimą – „Lietuva pavojuje”. Pirmieji šauktiniai mobilizuoti 1919 m. kovo 5 d., iki to laiko į kariuomenę buvo įstoję apie 3 000 savanorių. Nepriklausomybės kovų pabaigoje Lietuvos kariuomenė išaugo iki 40 600 karių.
Šimtmečio proga – paradas
Lapkričio 24 dieną minint atkurtos Lietuvos kariuomenės šimtmetį Vilniuje vyks šventiniai renginiai. Pagrindinis – iškilminga karių rikiuotė ir karinės technikos paradas – vidurdienį įvyks Konstitucijos prospekte Vilniuje.
Renginyje dalyvaus aukščiausi šalies vadovai, karinė vadovybė, užsienio šalių delegatai, svečiai – atstovai iš 27 valstybių.
12 valandą Konstitucijos prospekto dalyje ties Nacionaline dailės galerija įvyks vėliavų pakėlimo ceremonija ir iškilminga karių rikiuotė, kurioje dalyvaus apie 1800 karių, iš viso 49 karių būriai. Be Lietuvos karių rikiuotėje dalyvaus karių būriai arba vėliavų grupės iš 14-os NATO ir partnerių valstybių. Pasibaigus rikiuotei kariai išžygiuos Konstitucijos prospektu Kalvarijų gatvės kryptimi, tuomet nuo Lietuvos edukologijos universiteto žiedo pusės pajudės karinė technika – visuomenei bus parodyta beveik 80 įvairios paskirties karinės technikos vienetų.
„Nuo seniausių laikų drausminga karių rikiuotė yra ir tinkamo karinio pasirengimo simbolis. Tai galioja ir XXI amžiuje – mūšio lauke kariniai daliniai taip pat privalo veikti darniai, kovos veiksmų sinchronizacijai yra skiriamas didžiulis dėmesys. Vieninga ir tvarkinga rikiuotė atspindi kariuomenės gebėjimą tinkamai veikti ir mūšio lauke“, – sakė Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas brigados generolas Valdemaras Rupšys. Artėjančiame renginyje generolas vadovaus visai karių rikiuotei ir technikos paradui.
Parade dalyvaus naujausios Lietuvos kariuomenės pėstininkų kovos mašinos „Vilkas“ prototipai, savaeigės haubicos „PzH 2000”, šarvuoti visureigiai HMMWV, Specialiųjų operacijų pajėgų keturračiai, motociklai ir visureigiai, įvairios paskirties logistinis transportas, oro gynybos ginkluotė. Sąjungininkai į paradą atgabens tankus, pėstininkų kovos mašinas, savaeigius artilerijos pabūklus, visureigius ir kitą techniką. Jungtinių Amerikos valstijų kariai specialiai paradui atveš ir visuomenei parodys tolimojo nuotolio oro gynybos sistemą „Patriot“. Renginio dalyvius skrydžiu virš Konstitucijos prospekto pasveikins Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų ir NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse atliekančių Belgijos kariuomenės Karališkųjų karinių oro pajėgų orlaiviai. Pasibaigus paradui karius scenoje pasveikins grupės „G&G Sindikatas” ir „Biplan“, taip pat bus paskelbtas Kariškos dainos konkursą laimėjęs kūrinys ir jo atlikėjai.
Renginį visuomenė galės stebėti abiejose Konstitucijos prospekto pusėse. Karinis paradas vyks nuo Lietuvos edukologijos universiteto žiedo ir tęsis iki Kalvarijų gatvės. Renginį stebėti bus galima ir specialiai įrengtuose ekranuose, taip pat visą ceremoniją ir paradą tiesiogiai transliuos LRT televizija.
Informacija bepiločių orlaivių naudotojams: Lietuvos kariuomenė primena, kad bepiločių orlaivių skrydžiai virš renginio draudžiami, išskyrus, kai bepiločių orlaivių skrydžiams išduoti kompetentingų subjektų leidimai.
