Tiesa, Vilnių nuo Rygos skiria vos 300 kilometrų ir šį atstumą prezidentės kortežas būtų galėjęs įveikti per tris valandas, bet prezidentūros atstovai tikina, kad tai – ne taip paprasta.
Visgi skeptikų tai neįtikina: politologai, žurnalistai ir dalis aktyviai socialines medijas naudojančių piliečių klausia, kodėl taip sunku nuvykti į Latviją, kai ši vieną kartą per 100 metų švenčia savo jubiliejų. Tiesa, prezidentė nebuvo ir Estijos 100-mečio minėjime, o štai latviai ir estai vasario 16-ąją Lietuvoje apsilankė.
Bloga diena prezidentei
Viešųjų ryšių specialistas Arijus Katauskas sako, kad prezidentės nevykimas į Latvijos 100-mečio minėjimą sujaudino nemažai žmonių. Pasak jo, mums svarbu, kas pas mus atvažiuoja, todėl ir mes, visuomenės nuomone, turėtume aplankyti kaimynus tokia proga.
„Šiuo atveju nedėkinga buvo ir tai, kad sekmadienį nieko nevyko ir žinia nuskambėjo gana plačiai. Laikas buvo netinkamas, prezidentei nepasisekė“, – gana aštrią visuomenės reakciją komentavo viešųjų ryšių specialistas.
Anot jo, pritrūko ir aiškios bei paprastos komunikacijos iš prezidentės komandos, nes daugelis žmonių nežino ir nesupranta, kaip yra organizuojami ir kaip vyksta vizitai, ko reikia, kad prezidento vizitas įvyktų ir kodėl šalies vadovas negali šokti į automobilį ir nuvykti į kaimyninę valstybę.
Pasak A. Katausko, visuomenėje vyrauja supratimas, kad su artimiausiais kaimynais santykiai turėtų būti ne tokie formalūs, todėl paaiškinimas, kad nebuvo galima nuvykti dėl tam tikrų protokolinių dalykų žmonėms nesuprantamas.
Sveiku protu sunkiai paaiškinamas dalykas
Politologas Algis Krupavičius pasisako kur kas aštriau. Jo nuomone, sveiku protu ir protinga diplomatija sunkiai paaiškinamas faktas, kad prezidentė nevyko į kaimyninės šalies 100-mečio minėjimą.
„Į tokius renginius politikai turėtų būti pasiruošę vykti geriau ir anksčiau. Jau buvo Estijos precedentas, kai prezidentė nevyko dėl blogo oro, todėl į Rygą galėjo atvažiuoti iš vakaro. Žinoma, visi protingi patarinėti po to, kai kažkas nutiko“, – sako politologas.
Visgi Latvijos atveju, jo manymu, tikrai buvo galima sėsti į automobilį ir vykti į Rygą, nes atstumas nedidelis.
„Dar vienas variantas – skristi reisiniu lėktuvu, kuris buvo išsyk po pietų. Labai norint, galimybių dalyvauti Latvijos 100-mečio renginiuose tikrai buvo, bet buvo pasirinktas kitas kelias. Kaimyninės šalys tokį žingsnį priims, kaip mūsų prezidentės aroganciją ir požiūrį, kad jos Lietuvai rūpi daug mažiau“, – sakė A. Krupavičius.
Anot jo, visuomenė išties jautriai reagavo į prezidentės nevykimą į Latviją, nes pasaulis visas Baltijos šalis yra pratęs matyti kartu.
„Mato mus kaip vienetą, nemato didesnių skirtumų, nors skirtumų yra. Lietuva, Latvija, Estija laisvomis tapo kartu, turėjo vieną šūkį: „Už jūsų ir mūsų laisvę“ ir tas šūkis turėjo realią prasmę. Veikdamos kartu tos nedidelės šalys gerokai prisidėjo prie Sovietų Sąjungos griuvimo“, – sakė politikos mokslų specialistas.
Jis mano, kad prezidentės sprendimas nevykti siunčia nekokią žinią ne tik kaimynams, bet ir visuomenei.
„Mes atrodome arogantiški kaimynai. Esame gerokai primiršę savo bendrą istoriją ir bendradarbiavimą, be kurio mes nebūtume nepriklausomi“, – įsitikinęs A. Krupavičius.
Jo manymu protokolas ir aiškinimai, kad nebuvo galima nuvykti dėl vienų ar kitų kliūčių, figos lapelis, bandant pridengti situaciją.
„Draugai bet kokiu oru"
Buvęs kandidatas į prezidentus ir ilgametis diplomatas Vygaudas Ušackas dar vakar savo „Facebook“ paskyroje pareiškė, kad toks šalies vadovės elgesys – nevykusi lyderystė.
Kaip tv3.lt sakė V. Ušackas, tai ne pirmas toks atvejis, kai prezidentė dėl blogo oro ar panašių aplinkybių, nevyksta į kokį nors vizitą.
„Yra toks posakis: Draugai, bet kokiu oru ir šiuo atveju prezidentė nuvylė savo elgesiu. Būdų nuvykti į Rygą yra tiek daug, kad tai tik parodo kaprizą ar nenorą gerbti mūsų artimiausius draugus“, – sakė V. Ušackas.
Pasak jo, planuojant vizitą visada yra numatomi keli variantai, alternatyvos.
„Šimtmetis yra tokia šventė, kuri mums, Latvijai, Estijai ar Lenkija – svarbūs jubiliejai. Esame likimo broliai ir sesės, todėl pasiteisinimų lėktuvu ar oro sąlygomis būti negali, nes Vilnių nuo Rygos skiria tik keli šimtai kilometrų“, – sakė diplomatas.
Jis įsitikinęs, kad yra dalykų (nusistatymas ar asmeninis grafikas), kurie turėtų būti atidėti ir pirmiausia reiktų tarnauti valstybės interesams.
„Mums pagerbti latvius, pasidžiaugti nepriklausomybe yra pareiga“, – sako V. Ušackas. Tiesa, jis pripažįsta, kad gali būti įsivėlęs ir tam tikras asmeniškumas.
„Tarp Baltijos valstybių visada buvo konkurencija, kas pirmas prieis pasisveikinti (prie aukšto politiko), turės didesnį eterį. Tai – sveika konkurencija, tarkime Estija mus daug kur aplenkė, ji savo liberalias ekonomines reformas įgyvendino anksčiau, kvietimą stoti į Europos Sąjungą gavo taip pat anksčiau. Tai sukėlė pavydo, bet ir motyvavo mus. Taigi, konkurencija egzistuoja ir tarp vadovų. Visgi reikia žiūrėti iš valstybingumo pozicijų, valstybės jubiliejus, todėl protokoliniai dalykai turėtų būti šeštoje vietoje, o svarbiausia – nuvykti ir pagerbti savo brolius ir seseris“, – sakė V. Ušackas.
Užkeiktas „Spartan“
Prezidentės patarėjas užsienio politikos klausimais Nerijus Aleksiejūnas sako, kad apie „Spartan“ gedimą sužinojo tik atvykus į oro uostą ir laukiant skrydžio. Oro uoste prezidentė su delegacija laukė porą valandų, o kai sužinojo, kad lėktuvas neskris – buvo per mažai laiko, kad su automobiliu būtų spėję nuvykti laiku į suplanuotus renginius.
„Buvo suplanuota vykti į gėlių padėjimo ceremoniją ir karinį paradą“, – sakė prezidentės patarėjas.
Anot jo, šalies vadovė niekaip nebūtų spėjusi nuvykti su automobiliu, nes sienos kirtimo procedūros – sudėtingos.
„Yra ginklų derinimo procedūros, protokoliniai dalykai, taip pat iš Rygos turėtų atvykti apsauga pasitikti. Yra daug techninių ir procedūrinių dalykų, kurių neįmanoma padaryti itin greitai. Svarstėme visus įmanomus variantus ir latviams paaiškinome, prezidentė operatyviai įrašė pasveikinimą dar būdama oro uoste“, – sakė N. Aleksiejūnas.
Anot jo, nebuvo svarstyta vykti į kitus renginius, nes norėta pasveikinti Latviją ir jos žmones būtent parado ir gėlių padėjimo metu.
"Tai, kad „Spartan“ nevyko ir kodėl taip nutiko, vertinimą turėtų pateikti Krašto apsaugos ministerija (KAM), nes tai ne pirmas kartas, kai šie lėktuvai gedo ir nevyko. Reikalingas įvertinimas, o ir procedūrų visų įvertinimas būtinas, nes yra ne vienas, o trys lėktuvai. Todėl rezervinis lėktuvas taip pat turėtų būti pasirengęs, todėl yra klausimų“, – sakė prezidentės patarėjas.
Lėktuvas galėjo tapti nevaldomas
Prezidentę Dalią Grybauskaitę į Latviją sekmadienį turėjusiam skraidinti kariuomenės orlaiviui „Spartan“ buvo sugedusi aukščio valdymo sistema, teigia Karinės oro pajėgos.
Pasak pajėgų vado pulkininko Dainiaus Guzo, po tokio gedimo lėktuvas tampa nevaldomas, tačiau jis pašalintas per dieną.
„Sugedus trimeriui, nevaldomas tada gaunasi lėktuvas, nepavyksta valdyti jo aukščio, – BNS pirmadienį sakė karininkas. – Vakare jis buvo pataisytas ir tas lėktuvas šiandien išvežė premjerą į Briuselį.“
Lietuvos kariuomenė iš viso turi tris transporto orlaivius „Spartan“. Vienas jų po pernai įvykusio gedimo dar remontuojamas, o kitas lėktuvas sekmadienį baigė vadinamuosius reglamento darbus, tačiau ryte juo skristi nebuvo galima, teigė Karinių oro pajėgų vadas.
„Antrajam orlaiviui baigėme reglamento darbus ir vakar jis buvo galutinai apskraidytas. Taip kad vakar vakare jau turėjome du lėktuvus“, – kalbėjo pulkininkas.
