Trečiadienį atsižvelgiant į šių dienų aktualijas ir situaciją pasaulyje, Lietuvos krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas ir Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys apžvelgė šalies saugumo aplinką, įvardijo rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes nacionaliniam saugumui.
Reikia iš naujo pažvelgti į nacionalinio saugumo strategiją?
Karo Ukrainoje kontekste svarbu atkreipti dėmesį į geopolitinį pokytį. Dar pernai metų lapkritį Baltarusijoje dislokuotos Rusijos karinės pajėgos, anot L. Kasčiūno, yra didžiausias pokytis, kurį reikia vertinti.
Taip pat svarbu ir iš naujo pažvelgti į nacionalinio saugumo strategiją.
Vienas svarbiausių saugumo dėmenų – kolektyvinio saugumo garantijos Europos Rytų regione.
„Kalbu apie NATO sąjungininkus ir amerikiečius. Reikia, kad jie atsirastų ne tik atgrasymo architektūroje, bet ir gynybos architektūroje. Svarbi yra priešakinė gynyba. <…> Ir aišku, nuolatinis amerikiečių karių buvimas, ko mes nuolat ir siekiame. Reikia, kad jie būtų čia ir su platesniu spektru pajėgų.
Pirmas ramstis, kurį mes greitai turime padaryti – pritaikyti kolektyvinio saugumo instrumentus mūsų regione“, – akcentavo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas.
Jo manymu, kiekviena diena, kai Rusijos Federacija „klimpsta Ukrainoje, atitolina galimybę bandyti testuoti NATO penktąjį straipsnį mėnesiui ar dviem“: „Dabar Ukrainoje yra apie 80-90 proc. Rusijos sausumos pajėgų, pajėgių kautis, bet ji ten vis tiek turi problemų. Mes turime laiko pirmiausia sustiprinti šį ramstį Rytų flange“.
Antrasis ramstis – karinių pajėgų stiprinimas.
Šiam tikslui įgyvendinti Seimas šią savaitę svarsto Vyriausybės siūlymą šiemet iki 2,52 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) didinti išlaidas gynybai. Biudžeto pakeitimas leistų 297,99 mln. eurų didinti išlaidas šalies gynybai.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas vienbalsiai pritarė siūlymui didinti išlaidas šalies gynybai iki 3 proc. BVP, nurodė L. Kasčiūnas.
Paskutinysis ramstis – tiek organizuotos, tiek neorganizuotos visuomenės įtraukimas į šalies gynybą.
„Turime ambiciją stiprinti šaulių sąjungą, galbūt ją reiktų paversti civiline karine organizacija. Tai yra tas užnugaris, kur žmonės galėtų rasti savo nišą ir prisidėti prie gynybos. Šaulių sąjungos stiprinimas yra labai svarbi kryptis“, – sakė L. Kasčiūnas.
Didelę reikšmę turi ir mokyklų įsitraukimas vaikus mokant pilietinio ir patriotinio švietimo pagrindų.
„Kad Z kartą atitrauktume nuo kompiuterių ir priartintume prie realaus gyvenimo, prie socialinių ir praktinių įgūdžių, jei tam atsirastų poreikis. Kitaip tariant, tai visa apimantis saugumo modelis“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
Rupšys: mes esame atsakingi už savo valstybės gynybą
Sutikdamas su L. Kasčiūno išsakytomis mintimis, Lietuvos kariuomenės vadas V. Rupšys akcentuoja, kad Lietuva turi žinoti, kokios klaidos buvo daromos saugumo strategijoje iki karo Ukrainoje. Taip pat – kokios klaidos buvo daromos įgyvendinant strategines nuostatas.
„Lietuvoje neakcentavome grėsmės, mums grėsmė buvo išplaukusi. <...> Mano asmenine nuomone, tai buvo klaida, kurios turėtume vengti Lietuvoje ir ateityje kol mes aiškiai matysime, kad ta grėsmė kyla iš Rusijos. Nereikia užsidėti rožinius ar tamsius akinius ir neigti šito fakto.
Prieš tai buvę mūsų sprendimai dalyvauti tarptautinėse misijose buvo vienu tikslu – užsitikrinti mūsų pagrindinių sąjungininkų įsipareigojimus būti čia ir užtikrinti mūsų saugumą“, – kalbėjo V. Rupšys.
Rengiant sausumos ginkluotas pajėgas, jo teigimu, taip pat buvo padaryta nemažai klaidų.
„Mes nematydami Rusijos grėsmės ir kartais pataikaudami Vakarų valstybėms arba mūsų sąjungininkams, patys patikėjome, kad ginkluotos pajėgos nebėra tokios reikalingos, kad būtų pajėgios atgrasyti kartu su sąjungininkais. Kad ji būtų pajėgi ginti Lietuvos Respubliką ginklu tiek savo pajėgumais, tiek savo parengtimi.
Čia didžiulė klaida. Dabar mes turime žiūrėti į perspektyvą, kada ta grėsmė dings. Aš esu giliai įsitikinęs, kad grėsmė matysime ateityje. Nereikia apsigauti ar pasiduoti iliuzijoms, kad bus kitaip“, – akcentavo Lietuvos kariuomenės vadas.
Žinodama, kur kyla grėsmė, Lietuva turi nusibrėžti aiškią strategiją, kaip gali ugdyti atsparumą jai: „Mūsų tikslas yra ne kariauti, bet visomis priemonėmis [grėsmę] atgrasyti ir išvengti karo. Būdas vienas – būti koalicijoje su kažkuo, o šiuo atveju – NATO. Būti NATO nariais, pasikliauti NATO organizacija, vykdyti NATO strategijas ir būti patikimais NATO nariais.
<…> Jei mes nebūtume buvę NATO kariais, greičiausiai mes būtume Rusijai tas pirmasis kąsnis, o ne Ukraina“, – akcentavo V. Rupšys.
Žvelgiant į tolimesnius Lietuvos veiksmus, kaip bus įgyvendinos gynybinės strategijos, reikia nesiblaškyti ir išlaikyti pagrindinį tikslą – priešo atgrasymo planą.
Todėl Lietuvos kariuomenės vadas akcentuoja kolektyvinės gynybos svarbą.
„ Valstybė negali tik ginkluotis, nes mes saugūs ne tik ginklų pagalba. <…> Mes negalime tikėtis, kad [karo metu] Lietuva bus ginama iki paskutinio amerikiečio. Mes patys turime būti pasiryžę viską padaryti, kad atgrasytume, o jei reiks – ginti. Mes, visų pirma, esame atsakingi už valstybės gynybą. Mes turime gerai suprasti, kad kolektyvinė gynyba reikalauja stiprios kariuomenės“, – teigė V. Rupšys.
Viceministras: Lietuva iki šiol dar nėra padariusi visų „namų darbų“
Krašto apsaugos viceministro Ž. Tomkaus teigimu, Lietuva iki šiol dar nėra padariusi visų „namų darbų“, kad galėtų užtikrinti savo šalies saugumą
„Mes privilegijos įgyvendinti tai, ką įprastai įgyvendiname dešimčių laikotarpyje nebeturime. Tai, ką mes planavome padaryti po 5 ar 10 metų, mes turime padaryti šiandien. Jeigu buvo užsibrėžtas tikslas per kadencijos laikotarpį pasiekti du su puse procento [paruoštų karių], padaryti papildomą poligoną ir atvesti NATO sąjungininkus, mes tai turime padaryti šiandieną. Saugumo situacija diktuoja realijas, kad šie dalykai negali laukti rytojaus.
Yra būtinybė investuoti į kritinę ginkluotę, infrastruktūrą, kalbėtis su sąjungininkais ir pripažinti, kad atgrasymas Ukrainos atveju nesuveikė. Mes turime kalbėti apie NATO sąjungininkų perėjimą nuo atgrasymo prie gynybos“, – sakė viceministras.
Rusija paskelbė karą prieš Ukrainą
Rusijos pajėgos įsiveržė toli į Ukrainos teritoriją, kruvini mūšiai pasiekė Kijevo pakraščius. Iš Ukrainos jau pabėgo apie milijoną žmonių.
Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, nepaisančiam Vakarų perspėjimų, pradėjus didelio masto oro puolimą ir sausumos invaziją į Ukrainą, karo veiksmai greit pareikalavo civilių gyvybių.
Beribis žiaurumas: nufilmavo, kaip Rusijos tankas šalia Kijevo smogė į civilių automobilį:
Pasak Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, tarp Rusijos ir likusios pasaulio dalies atsirado „nauja geležinė uždanga“ kaip Šaltojo karo metais.
Nors JAV paskelbė griežtų sankcijų Rusijos elitui ir bankams, Vašingtonas pabrėžė, kad amerikiečių kariai nevyks kovoti Ukrainoje.
NATO paskelbė aktyvuojanti sąjungininkių gynybos planus, tačiau NATO vadovas Jensas Stoltenbergas sakė, kad Aljansas neplanuoja siųsti savo karių į Ukrainą. Visgi daugybė šalių siunčia ginklus Ukrainai, net tie, kurie žadėjo nesiųsti, tarkime Vokietija, Švedija.
