Antradienį ši vizija pristatyta per uždarą Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdį.
„Tai yra rimtas žingsnis į didesnį visuomenės įtraukimą į valstybės saugumą“, – po posėdžio BNS sakė komiteto pirmininkas konservatorius Laurynas Kasčiūnas.
„Pristatytai vizijai pritariu, siūlysiu per kitą komiteto posėdį jai pritarti, kreipsimės į Vyriausybę, į Šaulių sąjungą, kad būtų sukurta tarpinstitucinė komanda, kuri galėtų dirbti prie tos koncepcijos“, – teigė jis.
Nori įteisinti tai, ką jau daro
Pagal sumanymą, LŠS turėtų tapti ne tiek karine, kaip yra šiuo metu, o daugiau visuomenės saugumą užtikrinti padedančia organizacija.
„Ji taptų visuotinesnė, masiškesnė ir daugiasektorinė organizacija, kur savo vietą galėtų rasti visi, kurie nori prisidėti prie valstybės saugumo plačiąja prasme – ne tik kariniu būdu, bet ir talkinti saugant viešąją tvarką, galbūt savo gebėjimais atgrasant priešininkus kibernetinio saugumo srityje – visur turi būti sukurti sektoriai, kur žmogus galėtų rasti savo indėlį į valstybės saugumą pagal savo privalumus, savo norus“, – sakė L. Kasčiūnas.
NSGK pristatytose gairėse nurodyta, kad Šaulių sąjunga galėtų veikti šešiose gyvybiškai svarbiose srityse: gynyboje, viešojo saugumo, taip pat padedant užtikrinti valstybės ir savivaldybių funkcijas, ekonomikos ir infrastruktūros funkcionalumą, tenkinant gyvybiškai būtinus gyventojų poreikius bei telkiant pasaulio bendruomenės paramą.
„Iš esmės šitos permainos įteisintų dabartinį status quo ir suteiktų naują pagreitį organizacijos vystymuisi“, – BNS sakė LŠS narys Edmundas Jakilaitis.
Jis sąjungos vado pavedimu antradienį Seimo komitetui pristatė naujas organizacijos veiklos gaires.
„Per pandemiją Šaulių sąjunga parodė, kokia yra naudinga visuomenei ir valstybei (...) pastaruosius dvejus metus ji lygiai tiek pat bendradarbiauja su krašto apsaugos sistema, kiek ir su vidaus reikalų sistema, su savivaldybėmis, sveikatos, socialinės apsaugos sistemomis. Šauliai savanoriai tiekia maistą, budi kontrolės punktuose, kada ribojamas eismas tarp savivaldybių, šauliai dirba Valstybės sienos apsaugos tarnybos stovyklose, prisideda prie sienos apsaugos, dirba vakcinavimo centruose, rūpinasi senoliais, pristato maistą“, – teigė E. Jakilaitis.
„Iš tikrųjų tą faktinė situacija ir paskatino kalbėti apie tai, kad Šaulių sąjunga ilgainiui neturėtų būti organizacija, kuri yra vien apie ginkluotą valstybės gynybą, o tai būtų organizacija, kurios pagrindinė funkcija taikos metu galėtų būti tam tikros visuomenės saugumo pajėgos, o krizės atveju, tai, aišku, yra ir pilietinis pasipriešinimas, ir daugelis kitų dalykų“, – tvirtino jis.
Šaulių sąjungos atstovo teigimu, dalį užduočių pavesdama visuomeninei organizacijai valstybė pati „įgytų pirmiausia reagavimo greitį“.
„Ta pertvarka suteiks valstybei naujų pajėgumų, didesnę atgrasomąją galią ir užtikrins, kad esant kritinei situacijai valstybėje bus žmonių, kurie atliks kai kurias funkcijas taip leisdami valstybės institucijoms ir pareigūnams užsiimti tomis veiklomis, kur yra dar didesnės grėsmės“, – sakė E. Jakilaitis.
Didesni asignavimai per Vyriausybę
Išplėsdama savo funkcijas Šaulių sąjunga mano galėsianti pritraukti daugiau pilietiškų žmonių į organizaciją.
Per dešimtmetį tikimasi sutelkti 50 tūkst. narių, tai yra beveik penkis kartus padidinti jų skaičių.
Pasak NSGK pirmininko, didesnio visuomenės įtraukimo reikalauja visuotinio saugumo modelis.
„Manau, kad tai mažins ir plyšius tarp visuomenės, takoskyras, kur įvairių pažiūrų žmonės galėtų rasti savo vietą“, – teigė L. Kasčiūnas.
Pristatytoje koncepcijoje taip pat numatyta, kad suteikus naujų – civilinių – funkcijų ir kompetencijų organizaciją geriau būtų finansuoti ne per Krašto apsaugos ministeriją, kaip yra dabar, o per Vyriausybę.
„Išplėtus funkcijas, Vyriausybė lieka vienintele institucija, po kuria galėtų būti tokia organizacija. Vyriausybė koordinuoja ir vadovauja visų institucijų, kurios susijusios su gyvybinių funkcijų užtikrinimu, veiklą“, – sakė E. Jakilaitis.
Anot LŠS, kasmet jiems galėtų būti skiriama 2 proc. gynybos biudžeto dydžio suma.
E. Jakilaitis pabrėžė, kad tai turėtų būti papildomi asignavimai, o ne iš gynybos biudžeto paimtos lėšos. Organizacijos skaičiavimu, pagal šią formulę šiemet tai sudarytų 21 mln. eurų.
„Tokia suma galėtų užtikrinti funkcijų įgyvendinimą, tai yra mokymo centro įkūrimą, šaulių apmokymą ir kitas“, – BNS sakė Šaulių sąjungos narys.
NSKG vadovo teigimu, tokiu būdu LŠS biudžetas didėtų aštuonis–devynis kartus.
Ryšys su kariuomene liktų
Nepaisant finansinio savarankiškumo ir naujų funkcijų, Šaulių sąjunga išlaikytų glaudžius ryšius su kariuomene, teigia E. Jakilaitis.
Organizacija kaip ir dabar liktų valstybės ginkluotųjų pajėgų dalimi.
„Niekas nediskutuoja apie kokį nors kitokį santykį su Lietuvos kariuomene, bet visi norėtų diskutuoti apie naujus santykius su policija, VSAT, sveikatos, socialinės apsaugos, švietimo sistemomis“, – aiškino Šaulių sąjungos atstovas.
Lietuvos šaulių sąjunga yra valstybės remiama sukarinta visuomeninė organizacija.
Dabar jai keliama užduotis taikos metu rengti Lietuvos piliečius ginkluotam ir nesmurtiniam pilietiniam pasipriešinimui, padėti užtikrinti viešąjį saugumą, ginti šalies nepriklausomybę ir jos vientisumą, agresijos atveju – remti Lietuvos ginkluotąsias pajėgas, okupuotoje teritorijoje vykdyti ginkluotą ir nesmurtinį pilietinį pasipriešinimą, pan.
Šiuo metu LŠS priklauso apie 11 tūkst. narių.
