Jis taip pat sako, kad artimiausiu metu bus šaukiama partijos taryba, ji spręs, ar po nevienareikšmiai vertinamų trejų rinkimų rezultatų jam pačiam reikia pasitikrinti pasitikėjimą kaip partijos vadovui.
„Kreipsiuosi rytoj į partijas, partijų pirmininkus: į mūsų dabartinių partnerių „Tvarkos ir teisingumo bei į Lenkų rinkimų akcijos vadovus, kviesdamas į derybas dėl išplėstos koalicijos. Sudaryta derybų grupė iš keturių asmenų“, – po frakcijos posėdžio antradienį žurnalistams sakė R. Karbauskis.
„Manau, realiai ketvirtadienį“, – pridūrė jis, paklaustas, kada galėtų prasidėti derybos.
Jis taip pat sakė, kad tai, ar jam reikėtų pasitikrinti pasitikėjimą partijoje, bus nuspręsta „valstiečių“ taryboje, tačiau abejojo, ar to prireiks.
„Ji vyks kelių savaičių bėgyje, tai priklausys, kaip sėkmingai vyks derybos dėl išplėstos koalicijos. Atitinkamai, mes aptarinėsime pasirengimą Seimo rinkimams ir kitus klausimus. Aš turėčiau tam tikrą abejonę, ar tas (pasitikėjimo partijos vadovu – BNS) klausimas bus keliamas“, – tvirtino R. Karbauskis.
Anot jo, tarp frakcijos deleguojamų derybininkų nėra jo paties, premjero Sauliaus Skvernelio, tačiau sakė, kad derybas inicijuoja būtent jis ir atsižvelgs į partijų pageidavimą, jei derybose prireiks jo, kaip partijos lyderio, ar premjero.
„Mes su Sauliumi Skverneliu esame 4 plius, t. y. keturi yra išrinkti, mes esame pagal poreikį. Jei konkretinama dėl Vyriausybės, sakykime, jei bus pasiryžimas Sauliaus Skvernelio tęsti darbą, jis būtinas tuose pokalbiuose, ir jei reikės mano konsultacijų, kaip partijos pirmininko“, – aiškino jis.
Valstiečių lyderis nesutiko atskleisti, kas yra minėti keturi derybininkai.
Pasak jo, frakcija apsisprendė nesiderėti dėl patvirtintos valdančiųjų programos, o dėl konkrečių ministrų bus deleguojama derėtis premjerui.
R. Karbauskis taip pat tvirtino, kad pats S. Skvernelis turėtų atsakyti, ar dirbs su naująja Vyriausybe ministro pirmininko pareigose.
Premjeras antradienį taip pat dalyvavo frakcijos posėdyje, bet nuo komentarų susilaikė.
„Aš manau, kad jo sprendimai daugeliu atveju priklausys nuo to, kokia bus pozicija išrinktojo prezidento. Priklausys nuo to, kaip pavyks derybos dėl koalicijos išplėtimo“, – teigė R. Karbauskis.
Šiuo metu valstiečiai, turintys 50 narių dirba koalicijoje su 11 Lietuvos socialdemokratų darbo partijos atstovų. Potencialūs valstiečių partneriai naujose derybose Lietuvos lenkų rinkimų akcija turi 8, „tvarkiečiai“ – 7 atstovus Seime.
R. Karbauskis žada, kad bus reaguojama į S. Skvernelio kritiką dėl partijos atsinaujinimo tvirtindamas, kad valstiečiai „analizuos visų rinkimų rezultatus“ ir juos išanalizavus tarsis dėl naujos strategijos, kad „po 2020 metų vėl galėtumėme būti valdančiojoje daugumoje“.
Kalbėdamas apie buvusio krepšininko Šarūno Marčiulionio sprendimą neiti dirbti į Europos Parlamentą, valstiečių vadovas tikino tai sužinojęs tik rinkimų dieną.
Šį Š. Marčiulionio žingsnį jis lygino su savo paties sprendimu neiti į EP prieš penkerius metus – tuomet į Briuselį dirbti keliavo Bronis Ropė, šią kadenciją taip pat dirbsiantis Europarlamente.
„Aš irgi esu pasitraukęs. Tai jeigu aš tuo pasitraukimu buvau nesąžiningas prieš rinkėjus, galima vertinti vienaip. Bet kiekvienas žmogus sprendžia, ką jis mano, kad geresnio gali padaryti Lietuvai (...). Aš sakyčiau, nedaug yra politikų, kurie turi tiek vidinės jėgos ir valios atsisakyti europarlamentaro mandato, nes daugeliui politikų tai yra svajonių viršūnė ir apie nieką jie daugiau nedrįsta svajoti“, – tikino R. Karbauskis.
„Sakyti, kad jis planavo nebūti... man tai buvo tokia pat naujiena, kaip ir jums visiems. Aš ją sužinojau rinkimų dieną (...) Abejoti šio žmogaus ketinimais mes neturėtumėme“, – tikino R. Karbauskis.
Per Europos Parlamento rinkimus Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga laimėjo du mandatus.
