R. Karbauskis portalo tv3.lt tiesioginės transliacijos metu aiškino, kad mokestinių pasiūlymų, panašiai, kaip ir jo kolegos, jis dar nematė, nors girdėjo kokie jie bus.
„Mes truputį girdėjome ir socialdarbiečiai girdėjo, kad bus kažkokie siūlymai, bet pačių siūlymų mes nematėme, atsiranda siūlymai, aplinkybės, kurias turime nagrinėti. Vienas tokių siūlymų, dėl vienkartinio taršos mokesčio automobiliams. Jį galima vadinti tam tikru registravimo mokesčiu. Viešojoje erdvėje šiandien yra skaičiai, kurie aptarinėjami – 1400, tai galiu aiškiai pasakyti, priiminėjant sprendimą mes uždėsime tam tikrą „stogą“, – sakė R. Karbauskis.
Anot jo, bus siekiama, kad tam mokestis negalėtų viršyti tam tikros sumo ir nebaugintų gyventojų. Pasak R. Karbauskio šiuo „registraciniu taršos mokesčiu“ siekiama paskatinti žmonės pirkti mažiau taršius, mažalitražius automobilius, norima, kad pirkėjai susimąstytų, kas jiems naudingiau prieš įsigydami automobilį.
„Kartais tai gali būti ta pati kaina (taršaus ir mažiau taršaus automobilio), bet žmogus nekreipia dėmesį į taršą“, – aiškino R. Karbauskis. Jis pridūrė, kad automobilių taršos mokestis nebus kasmetinis, kaip tai yra daugelyje Europos Sąjungos valstybių, o vienkartinis ir mokamas tik tada, kai bus registruojamas nusipirktas automobilis.
„Tai normalu, ES tokie mokesčiai yra kasmetiniai, bet mes nevesime kasmetinių, mes jį siesime su registracija ir, kaip sakiau, įvesime „lubas“, kad tas mokestis negąsdintų žmonių“, – sakė politikas.
Jis tikino, kad buvo priimtas spendimast apsistoti ties registracijos mokesčiu, o vėliau nagrinėti klausimą apie kasmetinį mokestį.
„Šiandien problema yra ta, kad mūsų automobilių parkas yra tikrai labai senas ir, jei mes įvestume kasmetinį mokestį, tai mes jį turėtume imti nuo visų automobilių ir nuo tų, kurie dabar Lietuvoje yra. <..> Būtų labai neteisinga dabar esant tokiam parkui ir nesant informacijos ir visuomenės pasirengimo tam, kad mes pirktumėm mažiau taršius automobilius. Staiga įvedinėti tokį mokestį būtų neteisinga, ypatingai tai paliestų socialiai neapgintus žmones, vyresnio amžiaus, kurie važiuoja į sodą. Jų automobiliai dažnai yra labai seni, taršūs ir jei mes įvestume kasmetinį mokestį, jie nebegalėtų išlaikyti tokių automobilių“, – sakė politikas.
Jis pakartojo, kad jei gyventume kitaip, nei gyvename, ekonominė situacija ir pajamos būtų didesnės, galėtume kalbėti apie tai, kas šiandien yra daroma Vakarų valstybėse, bet „mes turime tą situaciją, kurią turime“.
„Mes negalime apmokestinti automobilių žmonių, kuriems tas automobilis yra labai svarbus. <..> Atitinkamai negali sau leisti kito automobilio, daug brangesnio ir mažiau taršaus“, – sakė jis, aiškindamas, kad reikia pripratinti tautą prie minties apie mažiau taršius automobilius ir vėliau kalbėti apie kasmetinį mokestį.
Šio mokesčio lubos, pasak R. Karbauskio, taip pat turėtų būti. Jos turėtų siekti daugiausiai kelis šimtus eurų už ypač specifinius automobilius. Pasak R. Karbauskio, nereikėtų gąsdintis iš anksto, tūkstančių mokėtis nereikės, o bus ir tokių, kuriems visiškai nieko mokėti nereiks, nes jų automobiliai bus netaršūs.
Kalbėdamas apie keliamą akcizą degalams R. Karbauskis aiškino, kad jis keliamas sistemiškai ir kryptingai. Akcizai derinami atsižvelgiant į tai, kokia yra situacija kaimyninėse valstybės.
„Tai dalykai, kurie derinami žiūrint į išorines rinkas, į Lenkijos, Latvijos, nes jei mes pakeltume akcizą daugiau nei įmanoma, tai vairuotojai visą kurą susipiltų Lenkijoje, o po to piltųsi Latvijoje arba Baltarusijoje, nesipiltų Lietuvoje. Taigi, finansų ministerija šį klausimą žiūri, mūsų akcizai tikrai nėra didžiausi, o akcizo pakilimas dyzeliniam kurui kainų pokyčio didelio nepadarys“, – sakė valstiečių lyderis R. Karbauskis.
Komentuodamas diskusijas apie nekilnojamojo turto mokestį R. Karbauskis sakė, kad NT mokestis jau yra, bet kartelė yra didesnė.
„Siūlymas yra mažinti kartelę. Dabar reikia analizuoti ir mes prašysime, kad išnagrinėtų, ką tai paliestų. Kiek aš esu girdėjęs, tai paliestų papildomai kelioliką tūkstančių gyventojų“, – sakė R. Karbauskis.
Pasak jo, bus vertinama pagal kategorijas, siekiama, kad mokestis nekristų ant žmonių, kurie būstą įsigijo senokai, bet dabar jis pabrango. Esą būtų neteisinga apmokestinti močiutę, kuri gyvena Gedimino prospekte Vilniuje vien dėl to, kad jos būstas, pirktas prieš 50 metų dabar yra labai brangus. Politikas aiškino, kad situacija bus nagrinėjama, ieškoma išeičių.
R. Karbauskis aiškino, kad NT mokestis tikrai nekiš kojos naujoms šeimoms, norinčioms įsigyti pirmąjį būstą, nes reta jauna šeima jį perka už 300 tūkst. eurų.
„Aš suprantu apie ką mes kalbame, bet jaunos šeimos perkasi pigesnius būstus ir ne miesto centre. Jei kalbėti apie daugumą jaunų žmonių, tarkime regionuose, tai regionuose tokių sumų (100 tūkst. vienam asmeniui) nėra“, – sakė jis.
Politikas aiškino, kad kalbos apie visuotinį NT mokestį taip pat negali būti. Esą ekonominė situacija to dar neleidžia, nes tai padarius daug žmonių jo susimokėti negalėtų, valstybė turėtų subsidijuoti.
Komentuodamas situaciją su bankais ir jų nenoru mokėti mokesčių, (kai apmokestinami bankų aktyvai) kurie, pasak R. Karbauskio sudarytų apie 40 mln., o tai bankams nebūtų daug, politikas sakė, kad tai neturėtų tiesiogiai paliesti žmonių.
„Tas pareiškimas buvo apgailėtinas (bankų, kad brangs paslaugos žmonėms, jei bus įvesti mokesčiai). Tai nieko bendro neturi su bankų savininkų nuomone. Negalima norėti gyventi valstybėje, uždirbti pinigus ir atitinkamai nekreipti dėmesio į socialinę tos valstybės politiką, <..> nes visi pinigai vistiek pateks į bankus ir mes tai žinome, tai buvo bandymas pašantažuoti politikus, visuomenę“, – kalbėjo R. Karbauskis.
Jis užtikrino, kad dėl planuojamo bankų apmokestinimo kreditai būstui tikrai nedidės, nes „bankų savininkai to neleis“. Jiems, pasak politiko, jau parašytas laiškas, klausiama ar tokie garsinimai atitinka savininkų politiką.
„Niekas nelies jaunų šeimų ir kreditų būstui, savininkai to neleis. Žinau pagal tai, kaip tai vyko kitose šalyse. <..> Tie patys savininkai, kurie yra, jie turi vykdyti savo politiką. Šioje situacijoje labai lengva bankui susigadinti savo įvaizdį. Švedijoje reziduojantis SEB netikiu, kad Švedijoje tie bankų savininkai darytų tokius pareiškimus. Švedijoje mokama daug daugiau mokesčių ir ten nėra protestuojama. Tai yra tokia valstybė su tokiu požiūriu. Mes įsivaizduojame, kad nesame aborigenų šalis, kurioje galima daryti visai kitą politiką ir sunkti iš žmonių paskutinius pinigus“, – sakė R. Karbauskis. Jis tikino manantis, kad ilgalaikė bankų politika yra kitokia.
O komentuodamas mokesčius prekybininkams, politikas paaiškino, kad pavyzdžiu ima Lenkiją, nors ten konkurencija tarp prekybos tinklų ir didesnė. Anot R. Karbauskio, norint kažką duoti, reikia ir paimti, vaiko pinigai ir kitos išmokos neatsiranda iš niekur.
„Nekalbame apie didelius pinigus, kalbama apie 30 mln. eurų, tai tikrai nedideli pinigai, jei žiūrėti į prekybos tinklų apyvartas. Tai ne tie pinigai, dėl kurių reiktų protestuoti“, – sakė politikas. Jis tikino, kad bauginimų kelti kainas iš prekybininkų nesulaukė.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad kitais metais siūloma ne tik įvesti Transporto priemonių taršos mokestį, bet ir didinti kitus mokesčius, akcizus. Jų projektus pirmadienį pristatė Finansų ministerija.
Kaip teigiama jos pranešime, siūloma toliau didinti akcizų tarifus etilo alkoholiui, benzinui, gazoliams (dyzeliniam kurui), žemės ūkio veikloje naudojamiems gazoliams ir kaitinamojo tabako produktams. Taip pat parengtas nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo projektas, kuriuo siūloma plėsti fizinių asmenų nekomercinės paskirties nekilnojamojo turto apmokestinimo bazę.
Siūloma dabar galiojančią 220 tūkst. Eur neapmokestinamąją vertę sumažinti iki 100 tūkst. eurų. Mokestį mokėtų apie 37 tūkst. asmenų, iš jų – apie 26 tūkst. Vilniuje. Be to, siūloma keisti mokesčio apskaičiavimą žemės ūkio paskirties žemei. padidinti koeficientą, taikomą apskaičiuojant komandiruočių kompensacijas, taip pat iš esmės pritariama Seimo narių registruotam GPM įstatymo pakeitimo projektui.
Primename, kad LBA vertinimu, naujas mokestis ypač atsilieptų būsto paskolų kainoms ir turėtų įtakos daugybės šeimų gyvenimui. Šiuo metu Lietuvoje vidutiniškai kas antras gyvenamasis būstas yra įsigyjamas su banko paskola.
Bankai esą negalėtų suteikti būsto paskolų už 2,4 proc. palūkanų kaip dabar. Analitikai prognozuoja, kad dėl mokesčio būsto paskolų palūkanos galėtų kilti iki 2,8–4,6 proc.
Tokios palūkanos būtų taikomas naujai išduodamoms paskoloms, tad planuojantiesiems įsigyti nuosavą būstą tektų rimtai persvarstyti savo galimybes prieš priimant atsakingą sprendimą.
Dėl išaugusios palūkanų naštos būstas su paskola pirkėjui atsieitų keliolika tūkstančių eurų brangiau nei dabar. Pvz., už vidutinę 60 tūkst. eurų paskolą būstui įsigyti, suteiktą 30 metų laikotarpiui, per metus gali tekti susimokėti nuo 154 eurų iki 434 eurų daugiau. Tad tokia paskola iš viso pabrangtų nuo 5 iki 13 tūkst. eurų, skaičiuoja LBA.
